Lapkričio 22 d. Gedimino pilies menėje bus pristatyti atlaso „Lietuvos piliakalniai” II ir III tomai. Atlasas – bendras Krašto apsaugos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” projektas.
Trijų tomų atlase aprašoma per 800 piliakalnių. Visi jie atrinkti iš maždaug 1000 piliakalniais laikytų objektų, aplankytų šio atlaso sudarytojų 2003-2004 metais.
Aprašant piliakalnius pagal vieningą sistemą pateikiami išsamūs duomenys apie piliakalnių išvaizdą, gynybinius įtvirtinimus, svarbiausi duomenys apie šalia piliakalnių buvusias senovės žmonių gyvenvietės ir kapinynus, taip pat pateikiamos istorinės žinios apie kadaise stovėjusias pilis, nurodoma kaip pasiekti piliakalnius.
Atlase taip pat yra pagrindinės literatūros apie piliakalnius sąrašas ir geografinė rodyklė, kurioje pateikiami aprašuose minimi pavadinimai, tiesiogiai susiję su piliakalniais.
Didelis dėmesys sudarant atlasą buvo skiriamas iliustracijoms: kartografiniams žemėlapiams, topografiniams planams, nuotraukoms. Fotografuojant piliakalnius iš oro leidinio rengėjams talkino Lietuvos kariuomenė, kuri suteikė lėktuvą An-2 su įgula.
Atlase piliakalniai suskirstyti pagal savivaldybes ir rajonus, išdėstytus abėcėlės tvarka. Atlaso II ir III tomuose aprašomi Lietuvos savivaldybių ir rajonų, kurių pavadinimai parsideda raidėmis nuo L iki Z, piliakalniai.
Atlaso „Lietuvos piliakalniai” sudarytojai – dr. Gintautas Zabiela ir Zenonas Baubonis.
Atlaso I tomas buvo pristatytas šių metų liepos mėnesį.
Praėjusiais metais Krašto apsaugos ministerija kartu su Kultūros pasaugos departamentu prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo centru parengė atlasą „Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapai, 1919-1940”.
