Lietuvos kariuomenės medikai imasi prevencijos priemonių, kad tarptautinėse misijose pasaulio „karštuose taškuose” tarnavę kariai nekentėtų nuo galimų ilgalaikių psichologinių traumų.
Potrauminis streso sutrikimas, psichologų dar vadinamas „mūšio nuovargiu” arba „karo neuroze”, gerai pažįstamas medikams šalyse, kurių kariai dalyvauja karinėse operacijose arba tarnauja padidintos įtampos sąlygomis – Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Rusijoje. Potrauminį stresą neretai patiria ir žmonės, išgyvenę per katastrofas, gamtines nelaimes, buvę nusikaltelių ir teroristų įkaitai, karo pabėgėliai, karo zonose dirbantys žurnalistai.
Specialistai teigia, kad minėtasis sutrikimas neretai užpuola praėjus ir ilgesniam laikui po patirto streso. Žmogų kamuoja naktiniai košmarai, depresija, jis nervingai ar ypač atsargiai elgiasi. Britų medikai, pavyzdžiui, pastebėjo, jog Balkanuose, kur daug užminuotų vietovių, tarnavę kariai net gimtojoje šalyje vengia vaikšcioti žolynais ar negrįstomis gatvėmis. Kartais išgirdę buitinės prigimties triukšmą, karų veteranai refleksiškai griūna ant žemės lyg per sprogimą.
„Kariuomenės vadovybės pavedimu parengėme karių prevencinės reabilitacijos metodiką, kurios vienas pagridinių tikslų – užkirsti sveikatos sutrikimus tarptautinėse misijose, padidintos įtampos sąlygomis tarnavusiems kariams”, – BNS pasakojo Karo medicinos tarnybos (KMT)viršininkas pulkininkas Leonardas Bakaitis.
Pasak jo, kariams bus taikoma individuali arba grupinė psichoterapija, fiziniai pratimai, masažai, vandens procedūros, sportiniai žaidimai, aktyvus poilsis.
L.Bakaičio teigimu, šią programą pirmiausia orientuojamasi į karius, atlikusius tarnybą realiomis karo sąlygomis Irake ir Afganistane, tačiau patiriama įtampa ir stresas kartais būna žalingas net ir Lietuvoje tarnaujantiems kariams.
Pasak L.Bakaičio, ir iki šiol visų karių fizinė ir psichologinė sveikata yra periodiškai įvertinama, kilus reikalui skiriama prevencinė reabilitacija arba gydymas. Kariuomenės vado generolo majoro Valdo Tutkaus sprendimu prevencinė reabilitacija bus privaloma visiems Irake ir Afganistane tarnavusiems kariams.
L.Bakaičio teigimu, remiantis KMT parengta prevencinės reabilitacijos programa, iš misijų grįžę kariai po medicininio patikrinimo bus siunčiami 7 dienoms į Karių reabilitacijos centrą, kur dalyvaus individualiose arba grupinėse psichologinės, fizinės, socialinės terapijos priemonėse. Po savaitės karių būklė bus pakartotinai vertinama, ir esant reikalui, skiriama papildoma reabilitacija. L.Bakaičio žodžiais, rengiama ir karių ilgalaikio stebėjimo programa, numatanti misijose dalyvavusių karių sveikatos pakartotinį patikrinimą po metų.
Pasak KMT vadovo, dėl Karių reabilitacijos centro ribotų galimybių dalis kariškių bus siunčiami į vieną sanatorijų Birštone, jiems suteiktos paslaugos bus apmokamos krašto apsaugos lešomis. Karių artimieji už gyvenimą reabilitacijos centre turėtų susimokėti savo lėšomis.
Prevencijos reabilitacijos programa pateikta patvirtinti Krašto apsaugos ministerijai ir kariuomenės vadovybei. Jos įgyvendinimą ketinama pradėti jau lapkritį, kai iš pusmetinės misijos Irake grįš Basros regione tarnavęs Lietuvos didžiojo kunigaikšcio Algirdo bataliono būrys.
Šiemet vasaros pradžioje JAV leidžiamas medicinos žurnalas „New England Journal of Medicine” paskelbė tyrimo, skirto potrauminio streso sutrikimui, rezultatus. Jie rodo, kad maždaug 20 procentų Irake tarnaujančių JAV karių gali ateityje patirti depresiją ar potrauminį stresą.
Kartais psichologinius sutrikimus gali nulemti ne vien pavojus, kurio per plauką išvengė karys, bet ir matyti žiaurumu, nelaimių, žuvusių ar sužeistų bendražygių vaizdai.
Lietuvos kariai dalyvauja tarptautinėse misijose Irake, Afganistane ir Balkanuose.
BNS informacija
