Lapkričio 23 d., minint Lietuvos kariuomenės dieną, Vilniuje per iškilmingą rikiuotę Katedros aikštėje pirmą kartą suplevėsuos visų trijų šalies karinių pajėgų rūšių – sausumos, oro ir jūrų – vėliavos.
Iki šiol iškilmingo parado metu kariai nešdavo tik Lietuvos kariuomenės vado vėliavą, o kiekvienas karinis vienetas – savo kovinę vėliavą.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vėliavą Heraldikos komisija prie Prezidento patvirtino šių metų vasarą. Sausumos pajėgų vėliava yra sodriai raudonos spalvos, jos viduryje – geltonos spalvos Gediminaičių stulpai. Vėliavos eskizo autorius – Lietuvos kariuomenės vyr. dailininkas Liudas Gedminas.
Toks vėliavos eskizas buvo pasirinktas remiantis istoriniais faktais. E. Rimšos knygoje „Heraldika. Iš praeites į dabartį” rašoma: „XV a. antrojoje pusėje lenkų kronininkas J. Dlugošas rašė, kad Vytautas į Žalgirio mūšį atvedė keturiasdešimt pulkų. Visi jie naudojo raudonas vėliavas. Ant trisdešimties buvo išsiuvinėtas šarvuotas raitelis su iškeltu kalaviju, jojantis ant balto, kartais juodo, kitur bėro arba obuolmušio žirgo. O dešimt vėliavų turėjo išsiuvinėtus ženklus, kuriuos metraštininkas nupiešė. Dabar jie vadinami Gedminaičių stulpais.” Kaip užrašė senasis lenkų istorikas, vienos vėliavos vadinosi žemių vardais, kitos – kunigaikščių. Taigi 1410 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas garsųjį Žalgirio mūšį laimėjo su raudona vėliava papuošta Gediminaičių stulpais, simbolizuojančiais galingą Gedimino palikuonių dinastiją. Nuo seniausių laikų mūšio lauke vėliava buvo ne tik orientyras, bet ir palaikė karių kovinę dvasią. Todėl kiekvienas karvedys stengdavosi sunaikinti priešo vėliavą, kad galėtų greičiau palaužti kovojančių karių valią. Laimėjus pergalę priešo vėliavos būdavo pats vertingiausias trofėjas. Ir atvirkščiai, su pergalę grįžtančių karių eisenoje garbingiausią vietą užimdavo karinių vienetų vėliavos.
Lauko pajėgų vado brigados generolo Arvydo Pociaus iniciatyva šią vasarą Heraldikos komisijai buvo pateikti dokumentai, kad jau šiemet būtų patvirtintos visos trys karinių pajėgų rūšių vėliavos. Karinių oro ir karinių jūrų pajėgų atributika buvo patvirtinta Vyriausybės nutarimais atitinkamai 1993 m. ir 1992 m. Brg. gen. A. Pocius sakė, kad artimiausiu laiku virš visų Sausumos pajėgų karinių vienetų teritorijų turės būti iškelta būtent ši Sausumos pajėgų vėliava. Jis priminė, kad kovinės karinių dalinių vėliavos saugomos vado kabinete už nugaros šalia Lietuvos trispalvės. Jos yra garbingai nešamos įvairių rikiuočių metu iš abiejų pusių saugant ginkluotiems kariams. Tuo tarpu pajėgų rūšių vėliavos turi plevėsuoti ant vėliavos stiebo prie štabų. „Tai yra karinių pajėgų rūšies skiriamasis ženklas. Jį turi visų šalių kariuomenės, priklausomai, kokias pajėgas jos turi. Pavyzdžiui, amerikiečiai be trijų tradicinių rūšių – sausumos, oro ir jūrų – turi dar dvi – jūrų pėstininkų ir pakrančių pajėgas ir kiekviena iš jų turi savo skiriamąjį ženklą. Aišku, virš visų tokio tipo vėliavų plevėsuoja šalies kariuomenės vado vėliava”, – sakė Lauko pajėgų vadas.
Vėliava yra viena iš svarbiausių valstybės atributų, todėl tokia pat svarbi ji yra ir kariuomenėje. Prie vėliavos kaip simbolio karys prisiekia ištikimai tarnauti Tėvynei.
