Birželio 26 d. Seimas svarstė ir pritarė naujos Nacionalinio saugumo strategijos projektui.
„Šios, naujos strategijos idėja pradėjo savo kelią 2008-aisiais, po Rusijos ir Gruzijos karo, kai tuometinė Vyriausybė sudarė darbo grupę ir pavedė peržiūrėti galiojančius dokumentus. Mūsų Vyriausybė perėmė šį darbą, dirbo beveik dvejus metus, projektui pritarė Vyriausybė ir Valstybės gynimo taryba“, – sakė Seime strategijos projektą pristačiusi projektą rengusiai tarpinstitucinei darbo grupei vadovavusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
„Ši strategija žymiai labiau realistinė: jei dabar galiojančioje vyrauja gana „euforinis“ Lietuvos saugumo aplinkos vertinimas, tai naujojoje – žymiai atsargesnis“, – pabrėžė ministrė.
Kalbėdama apie naujojoje strategijoje įtvirtintą grėsmių sąrašą ir lygindama jį su ankstesnės strategijos nuostatomis, R. Juknevičienė pažymėjo pasikeitusį požiūris į grėsmes. Ministrė taip pat pabrėžė, kad iki šiol galiojusioje strategijoje ypatingai didelis svoris buvo suteiktas terorizmui. Naujojoje strategijoje taip pat skiriamas dėmesys terorizmui, tačiau išdėstytos naujos grėsmės, ankstesnėje strategijoje visai neaptartos – energetinės, informacinės, kibernetinės.
Ministrė pažymėjo ir naujoje Nacionalinio saugumo strategijoje atsispindintį naują valstybės požiūrį į gynybą. „Šis požiūris yra subalansuotas, t.y. ir Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose, pabrėžiant NATO narių solidarumo svarbą, ir mūsų pačių indėlis į krašto gynybą yra vienodai svarbūs. Rezervo, krašto gynybai reikalingų pajėgumų rengimas – visa tai yra esminės, būtinos krašto gynybai nuostatos“, – sakė krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė.
Parengta strategija yra jau trečioji Lietuvos nacionalinio saugumo strategija, pakeisianti nuo 2005 metų galiojantį dokumentą. Strategija nustato gyvybinius ir pirmaeilius nacionalinio saugumo interesus, pagrindinius rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šiems interesams, pateikia nacionalinio saugumo sistemos plėtros ilgalaikius ir vidutinio laikotarpio uždavinius.
Naujoje Nacionalinio saugumo strategijoje patikslintas pirmaeilių nacionalinio saugumo interesų sąrašas akcentuojant, kad Lietuvos nacionaliniam saugumui be kitų, ankstesnėse strategijose įvardytų pirmaeilių interesų, taip pat ypatingai svarbūs yra šie interesai – patikimo ir nenutrūkstamo energijos ir energijos išteklių tiekimo iš kaip galima įvairesnių šaltinių užtikrinimas ir šalies energetikos sektoriaus integracija į bendrą Europos energetikos rinką, informacinis ir kibernetinis saugumas, patikimi krašto gynybos pajėgumai, remiami gynybos poreikius ir įsipareigojimus sąjungininkams atitinkančiu krašto apsaugos finansavimu.
Naujosios nacionalinio saugumo strategijos projekte atnaujintas rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašas, taip pat papildomai išskirti rizikos veiksniai ir grėsmės, kuriems turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys šios strategijos galiojimo laikotarpiu. Prioritetiniai išorės rizikos veiksniai ir grėsmės – ekonominė ir energetinė priklausomybė, kitų valstybių veikla, nukreipta prieš Lietuvą, prioritetiniai vidaus rizikos veiksniai ir grėsmės – netolygi socialinė ir ekonominė raida, korupcija, didelė gyventojų emigracija.
Strategijoje pateikti užsienio, gynybos ir vidaus politikos įgyvendinimo prioritetai ir uždaviniai, kurie sudarys sąlygas nuosekliai siekti nacionalinio saugumo politikos tikslo – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
