Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės įsakymu patvirtintos patikslintos krašto apsaugos ministro gairės 2009 – 2014 m. Šis vidutinės trukmės (šešerių metų) planavimo dokumentas buvo rengiamas atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos karinę strategiją, Krašto apsaugos sistemos plėtros programą ir įvairius NATO ir Europos Sąjungos strateginius dokumentus bei Lietuvos prisiimtus kolektyvinius ir tarptautinius įsipareigojimus. Šios Gairės buvo patikslintos įvertinus dėl ekonominės krizės mažėjantį krašto apsaugos sistemos finansavimą, pokyčius strateginėje saugumo aplinkoje ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" (Žin., 2008, Nr. 146 – 5870) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 189 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo" (Žin., 2009, Nr. 33-1268) nuostatas dėl krašto apsaugos sistemos plėtros.
Gairės nustatė Lietuvos krašto apsaugos sistemos pagrindinius plėtros tikslus ir kryptis, kurios padėtų užtikrinti efektyvų valstybės gynybos sistemos veikimą ir Lietuvos kariuomenei keliamų uždavinių įgyvendinimą. Taip pat jos numatė krašto apsaugos sistemos veiklos prioritetus ir planavimo kryptis, kurios ekonominės krizės metu padėtų išvengti didesnės neigiamos įtakos Lietuvos kariniams pajėgumams, o valstybei įveikus ekonominę krizę sudarytų palankias sąlygas toliau įgyvendinti krašto apsaugos sistemos plėtros tikslus.
Pagrindinės nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo rengiamos Gairės yra šios: balansas tarp nacionalinių poreikių ir tarptautinių įsipareigojimų, tęstinumas ir planavimas krizės sąlygomis.
Narystė NATO suteikia Lietuvai patikimas kolektyvinės gynybos garantijas, tačiau neatleidžia nuo atsakomybės savarankiškai ir bendradarbiaujant su sąjungininkais rengtis krašto gynybai. Stiprindama krašto gynybai reikalingus karinius pajėgumus, kartu Lietuva turi užtikrinti proporcingą indėlį į NATO kolektyvinės gynybos pajėgumų plėtojimą ir prisidėti prie tarptautinių pastangų plėsti taiką bei stabilumą už Aljanso ribų. Gairėse rašoma, kad siekiant šios pusiausvyros turi būti tęsiamos esminės Lietuvos gynybos politikos kryptys ir siekiama įgyvendinti ilgalaikius krašto apsaugos sistemos plėtros tikslus, toliau vykdant gynybos reformą ir kariuomenės transformaciją. Atsižvelgiant į sudėtingą valstybės ekonominę situaciją šiuo metu šalyje, dėl ko sumažėjo ir krašto apsaugos sistemos finansavimas, tenka peržiūrėti trumpojo ir vidutinio laikotarpio plėtros tikslus ir uždavinius, kad jie atitiktų finansines krašto apsaugos sistemos galimybes. Kita vertus, valstybei įveikiant ekonominę krizę ir didinant krašto gynybai skiriamus valstybės biudžeto asignavimus, Gairių nuostatos turės būti peržiūrėtos ir atnaujintos.
Pagrindiniai tikslai
Gairėse pabrėžiama, kad ekonominė krizė ir sumažėjęs krašto apsaugos sistemos finansavimas gali turėti neigiamą poveikį gynybos reformos ir krašto apsaugos sistemos plėtros tikslų įgyvendinimui, tačiau turi būti siekiama iki 2014 m. pabaigos pertvarkyti Lietuvos kariuomenę taip, kad iki 10 proc. sausumos pajėgų galėtų prireikus nuolat dalyvauti tarptautinėse operacijose, o apie 50 proc. jų būtų tinkamai organizuotos ir parengtos perdislokuoti už Lietuvos ribų. Reikia pripažinti, kad tai tikrai ambicingas tikslas, reikalaujantis didelių finansų ir įvairiapusių pastangų, tačiau jis yra tęstinis. Šis tikslas buvo sutartas NATO formatu 2004 m. ir nuo 2005 m. jis yra įtraukiamas į krašto apsaugos ministro gaires.
Laikantis balanso tarp nacionalinių poreikių ir tarptautinių įsipareigojimų nuostatos šiose Gairėse numatyta skirti ypatingą dėmesį ir papildomas priemones, siekiant, kad Lietuvos kariuomenė parengtų ir nuolat išlaikytų aukštos parengties bataliono dydžio kovinį vienetą, pasirengusį greitai reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus. Šis tikslas yra naujai suformuluotas atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo politikos situaciją pasaulyje, įvertinant karinius konfliktus kilusius tarp Gruzijos ir Rusijos. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos jau yra pradėjusios tokio vieneto kūrimą.
Trečiuoju prioritetu yra numatoma įvairi pagalba civiliniam sektoriui. Nors dėl finansinių apribojimų yra sumažėjęs Lietuvos kariuomenės aktyvumas šioje srityje, tačiau kariniai vienetai turi gebėti ypatingais atvejais suteikti paramą valstybės ir savivaldybės institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka.
Teisiniai pokyčiai ir ekonominio sunkmečio prioritetai
Atsižvelgiant į atsiradusius pokyčius tarptautinėje saugumo aplinkoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas ir finansinius apribojimus krašto apsaugos sistemai, atsirado būtinybė parengti ar peržiūrėti eilę krašto apsaugos sistemos veiklą ir plėtrą reglamentuojančių teisės aktų ir kitų dokumentų. Gairėse numatyta, kad artimiausiu laiku reikia iš naujo įvertinti Nacionalinio saugumo strategijos nuostatas, atnaujinti Lietuvos karinę strategiją ir Krašto apsaugos sistemos plėtros programą. Būtina baigti parengti atnaujintą Lietuvos karinę doktriną, patvirtinti ilgalaikį gynybos planavimo dokumentą, kuris nustatytų ilgojo laikotarpio gynybos planavimo prielaidas. Atsižvelgiant į Vyriausybės programos prioritetus gynybos srityje yra būtina parengti teisės aktus, kurie reglamentuotų mobilizacijos sistemos plėtrą ir mobilizacinio rezervo planavimą pagal nacionalinės ir kolektyvinės gynybos reikalavimus, taip pat rengti teisės aktus ir dokumentus, reikalingus atskirų pajėgumų (priimančiosios šalies paramos, oro gynybos) plėtrai.
Kalbant apie orientaciją į modernios kariuomenės modelį Gairėse keliami reikalavimai dėl teisinės bazės parengimo kuriant koncepcijas, kurios leistų pasiruošti diegti tinklo įgalintus pajėgumus (angl. Network Enabled Capability), integruotą žvalgybos, stebėjimo, taikinių nustatymo ir išžvalgymo (angl. ISTAR – Intelligence, Surveillance, Target Acquisition, and Reconnaissance) sistemą ir modernius individualios kario kovos sistemos (angl. Advanced Individual Combat System) pajėgumus. Visa tai leis pasirengti padidėjus finansavimui pradėti įgyvendinti šiuolaikinei kariuomenei keliamus reikalavimus.
Patvirtintose KA ministrės gairėse nurodoma, kad dėl ekonominės situacijos valstybėje krašto apsaugos sistemos veikla turi būti orientuota į jau sukurtų Lietuvos karinių pajėgumų išlaikymą ir prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vykdymą ir išdėstomi prioritetai, kurie remiasi į tarptautinių įsipareigojimų ir nacionalinių poreikių subalansavimą. Numatoma dalyvauti NATO vadovaujamoje operacijoje Afganistane nemažinant dislokuotų pajėgų skaičiaus, pasirengti ir dalyvauti NATO NRF ir ES kovinių grupių budėjimuose, vykdyti Lietuvos kariuomenės vienetų, ypatingai rengiamų tarptautinėms operacijoms ir Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronų, kovinį rengimą. Taip pat numatoma toliau vykdyti priimančiosios šalies paramą NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse, tęsti paieškos ir gelbėjimo darbus Lietuvos teritorijoje. Toliau bus tęsiamas oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimas, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas ir kontrolė, taip pat numatyta išlaikyti karių mokymą Lietuvos karinio rengimo institucijose ir Lietuvos kariuomenės turimą perspektyvią ginkluotę, karinę įrangą ir infrastruktūrą.
Plėtros įžvalgos
Apžvelgus trumpojo ir vidutinio laikotarpio krašto apsaugos sistemos plėtros korekciją, Gairėse kalbama apie ilgojo laikotarpio Lietuvos pajėgumus ir jų raidą. Čia teigiama, kad pasibaigus ekonominei krizei turi būti pasirengta tokiems prioritetiniams uždaviniams kaip: parengti pėstininkų batalioną (ir reikalingus kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo vienetus), kuris gebėtų vykdyti kovos veiksmus ir užduotis Lietuvoje ir dalyvauti tarptautinėse operacijose. Turi būti pasiruošta integruoti nacionalinę oro erdvės ir stebėjimo kontrolės sistemą į NATO vientisą oro erdvės gynybos sistemą, ir taip pat vykdyti taikos meto užduotis šalies viduje.
Plėtojant karinius pajėgumus, daugiau dėmesio reikės skirti priimančios šalies paramos, Lietuvos kariuomenės žvalgybos stiprinimui, aktyviojo rezervo kovinei parengčiai, priešlėktuvinei ir prieštankinei ginkluotei bei atitinkamo personalo parengimui. Be to, ilgainiui turi būti parengta pėstininkų brigada šalies gynybai ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti.
KAS valdymo reforma ir kariuomenės transformacija
Didelis dėmesys Gairėse yra skiriamas ir krašto apsaugos sistemos valdymo reformai, kurios tikslas – sukurti veiksmingą krašto apsaugos sistemos institucijų valdymo sistemą, užtikrinančią efektyvų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą bei racionalų finansinių ir žmogiškųjų išteklių krašto apsaugos sistemai valdyti panaudojimą. Todėl Gairėse numatoma peržiūrėti krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijas ir uždavinius, optimizuojant valdymą, išanalizuoti krašto apsaugos sistemos finansinių, materialinių ir žmogiškųjų išteklių valdymo procesus ir analizės rezultatų pagrindu diegti bendrą informacinę sistemą šioms sritims valdyti. Dokumente pabrėžiama, kad su krašto apsaugos sistemos valdymo reforma yra glaudžiai susijęs Lietuvos kariuomenės transformacijos procesas, todėl siekiant tiek valdymo reformos, tiek kariuomenės transformacijos tikslų, būtina užtikrinti nuoseklią ir suderintą abiejų procesų eigą. Taip pat Gairėse atkreipiamas dėmesys, kad ekonominės krizės sąlygomis krašto apsaugos sistema nėra pajėgi visiškai užtikrinti tolygaus visų kariuomenės transformacijos uždavinių įgyvendinimo, tačiau būtina tęsti kariuomenės transformaciją, reguliariai vertinant šio proceso eigą ir rezultatus, o prireikus tikslinant įgyvendinimo planus.
Gairėse numatyti ir artimiausio laikotarpio planavimo ir veiklos valdymo prioritetai: parengti ir patvirtinti detalųjį planavimo pagal pajėgumus proceso planą ir visą tokiam planui įgyvendinti reikalingą metodinę medžiagą; parengti, patobulinti teisės aktus, reglamentuojančius Planavimo, programų ir biudžeto sudarymo sistemą, taip, kad jie atspindėtų krašto apsaugos sistemos planuojamus pajėgumus; atlikti veiklos auditą ir jo pagrindu pagerinti veiklos procesus turto, finansų ir personalo valdymo srityse; sukurti ir įdiegti resursų valdymo informacinę sistemą; optimizuoti krašto apsaugos sistemos infrastruktūros valdymą.
Apibendrinant KAS valdymo ir LK transformacijos skyrių Gairėse rašoma, kad transformacija turėtų ne tik padėti siekti gynybos reformos tikslų, bet ir sudaryti prielaidas efektyviau naudoti krašto apsaugos sistemos išteklius.
Kariuomenės komplektavimas
Personalo valdymo, mokymo ir rengimo dalyje nurodoma, kad ekonominės krizės laikotarpiu personalo išteklių planavimas ir naudojimas turi būti ypač racionalus, efektyvus ir atitikti finansines galimybes.
Gairėse numatyta, kad KAS žmogiškųjų išteklių valdymą būtina pertvarkyti pereinant prie strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo, t.y. aktyvaus dalyvavimo valdant instituciją ir padedant jai siekti strateginių tikslų, taip pat prisitaikyti prie kintančių aplinkos reikalavimų ir struktūros pokyčių.
Norint užtikrinti Lietuvos kariuomenės sukomplektavimą iš profesinės karo tarnybos ir savanoriškosios karo tarnybos (aktyviojo rezervo) karių, būtina artimiausiu laiku pertvarkyti ir optimizuoti karo prievolės administravimo sistemą, kad ji užtikrintų intensyvią ir kryptingą kandidatų į profesinę karo tarnybą ir savanoriškąją karo tarnybą paiešką, agitaciją ir atranką. Taip pat reikia sukurti paieškos, pritraukimo bei atrankos į profesinę karo tarnybą ir savanoriškąją karo tarnybą sistemą, orientuotą į kiekybinių ir kokybinių personalo poreikių užtikrinimą. Labai svarbus Gairėse numatytas personalo valdymo procesas – tai optimizuoti karininkų, puskarininkių, seržantų ir eilinių pareigybių skaičių siekiant sudaryti sąlygas daugiau priimti į kariuomenę profesinės karo tarnybos eilinių karių. Šiuo metu kariuomenėje yra nukrypta nuo reikiamo karinio personalo proporcingumo. Gairėse atkreiptas dėmesys, kad politiniu lygmeniu aptarus reikia įgyvendinti priemones, didinančias motyvaciją tarnauti profesinėje karo tarnyboje ir mažinančias personalo kaitą. Žinoma, ekonominės krizės laikotarpiu pirmenybė turi būti teikiama nefinansinėms motyvavimo priemonėms. Taip pat reikia atlikti analizę ir numatyti atskiras priemones savanoriškos tarnybos motyvacijai Krašto apsaugos savanorių pajėgose didinti.
Gairėse pabrėžiama, kad atsižvelgiant į profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu formuojamos kariuomenės poreikius, turi būti pertvarkyta karinio mokymo ir kovinio rengimo sistema, orientuojant ją į karių ir lyderių, sugebančių adaptuotis kintančioje situacijoje, rengimą ir ugdymą.
Įgyvendinant karjeros koncepcijose numatytas priemones, turi būti pertvarkytas karių karjeros planavimas ir organizavimas siekiant sudaryti kariams galimybes siekti karjeros pagal jų profesinį potencialą ir gebėjimus. Numatoma sukurti efektyvią ir skaidrią atrankos sistemą, kuri būtų orientuota į karių veiklos, asmeninių savybių ir potencialių galimybių vertinimą.
Piliečių rengimas krašto gynybai ir efektyvus KAS asignavimų valdymas
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kurioje akcentuojamas piliečių rengimas krašto gynybai ir atsižvelgiant, jog pereinama prie profesinės ir savanoriškosios karo tarnybos pagrindu formuojamos kariuomenės, Gairėse nurodoma, kad turi būti sudarytos tinkamos ir patrauklios sąlygos piliečiams savanoriškai rengtis krašto gynybai. Siekiant daugiau dėmesio skirti piliečių valios ir gebėjimų ginti valstybę ugdymui. Tuo tikslu numatoma parengti piliečių karinio rengimo strategiją. Akcentuojamas KAS bendradarbiavimas su Lietuvos šaulių sąjunga ir Švietimo ir mokslo ministerija, kuris reikalingas norint organizuoti moksleivių ir jaunimo pilietinį, patriotinį švietimą valstybės gynybos klausimais.
Gairėse konstatuojama, kad esant ribotoms Krašto apsaugos ministerijos finansinėms galimybėms, turi būti nuosekliai ir kryptingai remiamos tik tiesiogiai KAS tikslus ir poreikius atspindinčios pilietiškumo, patriotiškumo ugdymo ir piliečių karinio rengimo iniciatyvos.
Patvirtintose krašto apsaugos ministrės Gairėse konstatuojama, kad ekonominės krizės sąlygomis planuojant krašto apsaugos sistemai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą pagal sritis, nėra galimybės siekti anksčiau nustatytų ir kitų NATO valstybių standartus atitinkančių išlaidų paskirstymo proporcijų. Pagrindinis iš tų reikalavimų yra neviršyti 50 proc. personalo išlaikymui, tačiau ženkliai sumažėjus gynybos finansavimui, pasiskirstymas tarp sričių „deformuojasi". Vis dėlto šiame dokumente numatyta, jog finansavimo pirmenybė turi būti teikiama prioritetiniams pajėgumams išlaikyti. Esant būtinybei asignavimų išlaidos visų pirma turi būti mažinamos tose srityse, kurios tiesiogiai nesusijusios arba tik minimaliai prisideda prie karinių pajėgumų išlaikymo.
Taupant finansinius išteklius turi būti siekiama užtikrinti kariuomenės modernizavimo projektų, vykdomų pagal jau pasirašytas sutartis, įgyvendinimą, naujų didelės vertės įsigijimų vykdymą atidedant laikotarpiui pasibaigus ekonominei krizei. Be to, artimiausiu laiku turės būti įvertintos Lietuvos kariuomenės taikos meto užduotys ir svarstoma galimybė kai kurių iš jų atsisakyti.
Atsižvelgiant į planuojamą krašto apsaugos sistemos finansavimo didinimą pasibaigus ekonominei krizei, kariuomenės aprūpinimo modernia įranga ir technika prioritetai turi būti skiriami: kovinėms sistemoms, kariuomenės vadovavimo, valdymo, kompiuterių ir ryšio priemonių, informacijos rinkimo, stebėjimo ir žvalgybos įrangai ir oro transportui.
Siekiant didesnio efektyvumo, lankstumo ir skaidrumo, planuojant ir vykdant įsigijimus Gairėse akcentuojama galimybė dažniau naudotis NATO Techninio aprūpinimo ir tiekimo agentūros (angl. NATO Maintenance and Supply Agency). Taip pat kaip priimtina alternatyva gali būti nagrinėjamos galimybės dėl naudotos ginkluotės ir karinės įrangos, kurios naudojimo resursas nepasibaigęs, įsigijimų iš partnerių ar gamintojų. Atkreipiamas dėmesys, kad ateityje plačiau būtų taikomas komercinių pasiūlymų vertinimas pagal ekonominį naudingumą, o ne mažiausią kainą.
Krašto apsaugos ministrės Gairės užbaigiamos „pažadu“ pasibaigus ekonominei krizei ir didėjant krašto apsaugos sistemos finansavimui grįžti prie NATO valstybių standartus atitinkančių išlaidų paskirstymo proporcijų.
Sutrumpintą tekstą parengė Danguolė Bičkauskienė, ministrės patarėja viešiesiems ryšiams, tel. 8 5 273 5520, mob. 8 686 06 265.
