Krašto apsaugos ministerija, Vyriausybės pavedimu, parengė ir šiuo metu pradėjo derinti įstatymo projektą, kuriuo numatoma skirti vienkartines kompensacijas asmenims, 1990-1991 m. atsisakiusiems prievartinės tarnybos sovietų armijoje ir dėl to nukentėjusiems nuo sovietų armijos veiksmų.
1990 m. balandžio 4 d. Aukščiausioji Taryba kreipėsi į Lietuvos jaunuolius ragindama atsisakyti tarnybos sovietų armijoje, prieš tai paskelbusi TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymą negaliojančiu Lietuvos teritorijoje. Remiantis archyviniais duomenimis, tokių atsisakiusių prievartinės tarnybos sovietų armijoje iš viso buvo 1562 jaunuoliai.
Atsisakę tarnauti okupacinėje kariuomenėje jaunuoliai buvo persekiojami – sovietų armijos atstovai juos persekiojo beveik visą 1990-1991 m. laikotarpį. Dalis jaunuolių buvo pagrobti ir išvežti į sovietų armijos karinius dalinius, dalis nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, keli persekiojami jaunuoliai žuvo, kiti, bijodami susidorojimo, patys grįžo į sovietų karinius dalinius. Daliai jaunuolių represijų pavyko išvengti slapstantis.
Vienkartinės kompensacijos po 4 tūkst. litų 1997 m. liepos 25 d. Vyriausybės nutarimu buvo skirtos iš tarnybos pasitraukusiems 21 jaunuoliams, kurie buvo slepiami Raudonojo Kryžiaus globos skyriuje. 1990 m. kovo 27 d. šie jaunuoliai TSRS desantininkų buvo pagrobti ir išvežti į Magadano sritį.
Kitiems minėtiems jaunuoliams, kurie buvo sugaudyti pavieniui ir prievarta išvežti į karinius dalinius ar kitaip persekioti, tokios kompensacijos nebuvo išmokėtos. Priėmus sprendimą ir šiems jaunuoliams išmokėti 4 tūkst. litų dydžio vienkartines kompensacijas būtų atkurtas istorinis ir socialinis teisingumas.
Krašto apsaugos ministerija taip pat parengė įstatymo pripažinti šiems jaunuoliams nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų asmens statusą projektą. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, šis statusas pripažįstamas tik tiems jaunuoliams, kurie buvo nuteisti dėl pasitraukimo iš sovietų armijos. Šį statusą turintys asmenys, sulaukę senatvės pensinio amžiaus ar pripažinti netekusiais 60 proc. ir daugiau nedarbingumo, įgyja teisę į nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją ir kitas socialines garantijas (pvz., sveikatos draudimą).
