Liepos 10 d. Durbėje (Latvija) vyko Durbės kautynių – reikšmingiausios XIII amžiaus baltų kovų prieš Vokiečių ir Livonijos ordinus pergalės – 750-ųjų metinių minėjimas. Minėjimo renginiuose dalyvavo Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kiti Lietuvos ir Latvijos oficialūs atstovai.
Minėjimo proga istorinėje mūšio vietoje buvo pastatytas iš Lietuvos atgabentas paminklinis akmuo. Ant beveik dviejų metrų aukščio akmens lietuvių ir latvių kalbomis iškaltas užrašas kautynėms atminti. Pagal simbolinį sutapimą akmenį Vykinto mieste, kur kadaise buvo įsikūręs prieš Vokiečių ordiną kovojęs žemaičių kunigaikštis Vykintas, aptiko Žemaičių kultūros draugijos atstovai.
Minėjimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos ir Latvijos kariuomenių Garbės sargybos kariai, kurie iššovė salves istoriniam mūšiui atminti. Per minėjimą vyko Lietuvos ir Latvijos folklorinių ansamblių, senovės kovų teatralizuoti pasirodymai, kiti renginiai.
1260 m. liepos 13 d. Kuršių žemėje prie Durbės ežero (dabartiniame Liepojos rajone, Latvijoje) įvyko vakarinių lietuvių, žemaičių, kariuomenės kautynės (dabar žinomos kaip Durbės mūšis) su Vokiečių ir Livonijos ordinų ir jų talkininkų kariuomenėmis. Mūšyje pirmą kartą savo pajėgas suvienijo Vokiečių ir Livonijos ordinai, siekdami užgrobti Žemaitiją ir sujungti abiejų ordinų valdas ir galis. Tačiau mūšis baigėsi triuškinama lietuvių pergale ir paskatino sukilti pavergtų žemių tautas: kuršius, žemgalius, prūsus, estus. Tai bent dviem trims dešimtmečiams gerokai susilpnino ordinų galią ir kartu prisidėjo prie Lietuvos valstybės stiprinimo, sustabdė vokiečių veržimasi į Rytus.
Kazio Jonušo nuotraukos.
