„Lietuvos nepriklausomybės pergalė pareikalavo aukų, bet pats prasmingiausias žuvusiųjų laisvės vardan pagerbimas – kasdienis darbas, kasdienis savosios šeimos nario, visuomenės nario pareigos atlikimas ir tuomet mūsų valstybė ir toliau žengs pasirinktuoju laisvės ir nepriklausomybės keliu, o ant nepriklausomybės aukuro sudėtos aukos neliks beprasmės“, – sakė Laisvės gynėjo kario savanorio Artūro Sakalausko 28-ąsias žūties metinių pagerbimo ceremonijoje rugpjūčio 21 d. dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.
Vilniuje prie paminklinio akmens A. Sakalausko žūties vietoje Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliko atminimo salves A. Sakalausko ir visų žuvusiųjų už Laisvę atminimui. Grojo Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, skambėjo Partizanų daina „Žvėrys slapstosi miškuose“, atliekama Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“. Taip pat buvo padėtos gėlės ne tik A. Sakalausko žūties vietoje, bet ir ant Laisvės gynėjų kapų Antakalnio memoriale. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų galerijoje vyko trumpametražių filmų demonstravimas, taip pat eksponuojama ir paroda, skirta A. Sakalausko atminimui.
Pagerbimo ceremonijoje taip pat dalyvavo LR Seimo nariai, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė, kariai, A. Sakalausko artimieji, bendražygiai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, kt. svečiai.
A. Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje. Jo senelis Antanas Letkauskas buvo Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius – šioje giminėje visą laiką buvo gyva atmintis apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas. A. Sakalausko vaikystė ir jaunystė prabėgo Dzūkijos sostinėje Alytuje: čia jis baigė mokslus Alytaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje ir 9-ojoje profesinėje technikos mokykloje, degė aistra rankiniui Alytaus „Varsos“ komandoje. Iki lemtingų 1991 m. įvykių Artūras Sakalauskas dirbo Alytaus mašinų gamykloje.
1991-ųjų sausį Artūras Sakalauskas įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 1991 m. rugpjūčio 19 d. kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvykęs budėti į Vilnių vėl stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo.
1991 m. rugpjūčio 21 d., žlungant pučui, sovietų armijos provokacijos metu Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.
Savanoris Artūras Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo medaliais.
Nuotraukų aut. – Giedrė Maksimovicz (KAM)
