Pasigirdus svarstymams dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje karinėje operacijoje Irake teisėtumo, norėčiau išsamiau paaiškinti dalyvavimo šioje misijoje svarbiausius teisinius aspektus. Tai – karinės operacijos Irake pagrindimas pagal tarptautinę teisę, Lietuvos karių dalyvavimo operacijoje atitiktis Konstitucijos nuostatoms ir dalyvaujančių operacijoje Lietuvos karių statusas pagal nacionalinę teisę.
1.Vertinimai, kad karinė operacija Irake yra agresija ir neteisėta pagal tarptautinę teisę, nėra pagrįsti. JAV, Jungtinė Karalystė ir dar apie 50 pasaulio valstybių (įskaitant Lietuvą), politiškai ir kariškai parėmusių 2003 m. kovo 20 d. pradėtą karinę operaciją Irake, laikosi tos nuomonės, kad ši operacija yra visiškai teisėta, nes ja įgyvendinamos JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Irako klausimu. Operacija pradėta vykdyti, gavus JT Saugumo Tarybos įgaliojimus pagal JT Chartijos VII skyrių (šis skyrius, be kitų priemonių, leidžia JT Saugumo Tarybai sankcionuoti karinius veiksmus grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui atveju).
Pagrindą tokiai nuomonei suteikia, visų pirma, 2002 m. lapkričio 8 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1441 nuostatos. Rezoliucijos preambulėje konstatuojama, kad Irako nepaklusimas daugiau kaip 10 ankstesnių Saugumo Tarybos rezoliucijų kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui.
Buvo valstybių, kurios buvo linkusios kitaip aiškinti šios rezoliucijos Nr. 1441 nuostatas. Tačiau diskusija iš esmės neteko prasmės, kai JT Saugumo Taryba priėmė kitas rezoliucijas dėl padėties pokariniame Irake. Jos nebepalieka jokių teisinių klausimų dėl JAV ir Jungtinės Karalystės vadovaujamos koalicijos tarptautinių pajėgų dislokavimo Irake teisėtumo.
Visų pirma, tai 2003 m. gegužės 22 d. rezoliucija Nr. 1483 (į ją atsižvelgiama 2003 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione” preambulėje) konstatavo pagerėjusią situaciją Irake ir paskatino visas JT nares prisidėti prie stabilumo ir saugumo didinimo Irake, personalu padėti JAV ir Jungtinės Karalystės suformuotai laikinajai administracijai. Vadinasi, Lietuvos karių siuntimas į Iraką padėti laikinajai administracijai visiškai atitinka ir įgyvendina šios rezoliucijos nuostatas.
Jau po Seimo nutarimo, 2003 m. spalio 16 d. priimta rezoliucija Nr. 1511 iš esmės patvirtina ir išplėtoja aukščiau paminėtos rezoliucijos nuostatas. Šiame dokumente pabrėžiama, kad saugumas ir stabilumas Irake yra esminis politinio proceso veiksnys (Irako konstitucijai priimti ir demokratiniams rinkimams surengti), todėl jungtinės vadovybės vienijamos daugianacionalinės pajėgos yra įgaliojamos imtis visų būtinų veiksmų saugumui ir stabilumui Irake užtikrinti. Tokius įgaliojimus daugianacionalinės pajėgos turės tol, kol Irako valdymo neperims demokratiškai išrinkta bei tarptautiniu mastu pripažinta šalies vyriausybė. Tad abejonės dėl Lietuvos karių buvimo ir funkcijų Irake teisėtumo neturi jokio pagrindo pagal tarptautinę teisę.
2.Lietuvos dalyvavimas teisėtose tarptautinėse karinėse operacijose visiškai atitinka ir pagrindinius Lietuvos užsienio politikos siekius, įtvirtintus Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalyje. Ypač siekį prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.
2003 m. gegužės 29 d. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione” preambulėje yra nurodytas nutarimo priėmimo teisinis pagrindas – Konstitucijos 142 straipsnio 1 dalis. Šioje dalyje nustatomi Seimo įgaliojimai priimti sprendimus dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo vykdant valstybės tarptautinius įsipareigojimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal tarptautinę teisę valstybė gali prisiimti tarptautinius įsipareigojimus, ne tik sudarydama tarptautines sutartis, bet ir vienašaliais aktais įsipareigodama kitoms valstybėms ar jų bendrijai atlikti tam tikrus veiksmus arba nuo jų susilaikyti. Minėtas Seimo nutarimas kaip tik yra tokio valstybės vienašalio akto pavyzdys. Tačiau bendro pobūdžio įsipareigojimai neįpareigoja dalyvauti konkrečioje tarptautinėje operacijoje Todėl valstybė turi savo nuožiūra nuspręsti, kokiose operacijose ji ketina dalyvauti, prisidėdama prie JT tikslų įgyvendinimo. Iki šiol Lietuvos įsipareigojimai dalyvauti konkrečiose tarptautinėse karinėse operacijose būtent ir buvo prisiimami tik vienašaliais aktais – Seimo nutarimais, priimamais pagal Konstitucijos 142 straipsnio 1 dalį.
Vienintelė sąlyga pagal Seimo nutarimą dėl karių dalyvavimo operacijoje Persijos įlankos regione – kariniai vienetai turi būti sudaromi savanoriškumo pagrindais.
3. Karo tarnybos santykiai yra statutiniai pavaldumo santykiai, kurie atsiranda profesinės karo tarnybos sutarties pagrindu. Tačiau skirtingai nuo darbo sutarties, profesinės karo tarnybos sutarties dalyku nėra nei tarnybos vieta, nei apmokėjimo ar kitos jos sąlygos. Visos šios sąlygos yra nustatytos valstybės įstatymais, kariuomenės statutais ir kitais teisės aktais. Pagal sutartį pilietis tėra priimamas į profesinę karo tarnybą ir įsipareigoja ją atlikti teisės aktų nustatyta tvarka bei vykdyti visas kario pareigas (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTĮ) 31 straipsnio 1 dalis). Logiška, kad į visas kario pareigas įeina ir dalyvavimas karo veiksmuose, jei to reikia tarnybos užduotims vykdyti.
Tarptautinėse operacijose dalyvaujantys kariai (įskaitant Irake tarnaujančius karius) pagal Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio 5 dalį dar sudaro tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sutartis, pagal kurias savanoriškai įsipareigoja teisės aktų nustatytomis sąlygomis tarnauti tokiuose kariuomenės vienetuose ir dalyvauti tarptautinėse operacijose. Taigi dalyvaujant tarptautinėje operacijoje, neišnyksta bendrosios kitų teisės aktų nustatytos karių pareigos, ir jie privalo vykdyti visas tarnybos užduotis bei joms atlikti būtinas pareigas.
Akivaizdu, kad užtikrinant saugumą Irake gali tekti panaudoti ginklą. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad vykdami į jiems nustatytas operacijas – saugoti objektus, patruliuoti, lydėti krovinius ir kt., kariai turi teisėtus lūkesčius nenaudoti ginklo ir nedalyvauti kovinėse operacijose. Tai, pavyzdžiui, prilygtų teiginiui, kad policininkas turi teisę atsisakyti sulaikyti teisės pažeidėją, jei tam nepakanka tik įtikinimo metodų.
Irake, kaip ir kitose tarptautinėse operacijose tarnaujantiems kariams, atsižvelgus į didesnę riziką jų gyvybei suteikiamos papildomos socialinės garantijos. 2000 m. rugsėjo 21 d. Vyriausybės nutarimu kariams mokamas specialus priedas, todėl jų gaunamas atlyginimas yra vidutiniškai 3 kartus didesnis už Lietuvoje tarnaujančių karių. Nuo šių metų balandžio mėnesio misiją atliekančių karių alga dar labiau padidėjo, kai Vyriausybės nutarimu profesinės karo tarnybos kariams darbo užmokestis skaičiuoti, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams – pagal minimalią mėnesinę algą.
Pagal KASOKTĮ 67 straipsnį yra numatytos specialios kompensacijos kario sužalojimo (priklausomai nuo sužalojimo sunkumo, – 12-60 tarnybinių atlyginimų dydžio) ir kario žūties (120 tarnybinių atlyginimų dydžio) atveju.
Dr. Dainius Žalimas
Krašto apsaugos ministro patarėjas teisės klausimais
