Naujas egzaminas Lietuvos kariuomenei – siekti visateisės narystės kariniame Aljanse

Tolesnė Lietuvos kariuomenės pertvarka ir artėjančios derybos su NATO dėl Lietuvos visateisės narystės Aljanse – šie klausimai buvo aptarti gruodžio 19 d. įvykusiame krašto apsaugos sistemos vadovybės posėdyje.
Posėdyje dalyvavo krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, viceministras Jonas Gečas, valstybės sekretorius Valdemaras Sarapinas, sekretoriai Jūratė Raguckiene, Jokūbas Lileika, Povilas Malakauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Kronkaitis, Gynybos štabo viršininkas plk. Antanas Jurgaitis, karinių apygardų bei karinių dalinių vadai.
Planuojama, kad, įvykdžius visus įsipareigojimus, Lietuva 2004 metų pavasarį jau taps visateise Aljanso partnere.
Jau sausio pradžioje prasideda Lietuvos narystės derybos su NATO. Vasario mėnesį į Vilnių atvyks NATO ekspertai, kurie konsultuos dėl tolesnio reformų grafiko.
Pasak ministro L. Linkevičiaus, Lietuvai gavus pakvietimą tapti NATO nare, kariuomenėje vykstančios permainos turi atitikti Aljanso pajėgoms keliamus tikslus.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis, prieš šv. Kalėdas aplankęs visus karinius padalinius, pasidžiaugė gera karių parengtimi. „Lietuvos kariuomenė niekada nebus didžiausia kariuomenė, bet ji gali tapti viena geriausių pasaulyje kariuomenių”, – sakė J. Kronkaitis.
JAV Valstybės departamento kariniai ekspertai generolas majoras Davidas Bice ir pulkininkas Adolfas Carlsonas pristatė kartu su Lietuvos specialistais parengtą Lietuvos karinės strategijos projektą, kurios pagrindas – šiemet gegužės mėnesį patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija.<br.Krašto apsaugo ministerijos sekretorius, derybų grupės dėl Lietuvos stojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją vadovo pavaduotojas Povilas Malakauskas supažindino su derybų grafiku bei rekomendacijomis, kaip Lietuvai toliau plėtoti realius pajėgumus.
Parengtoje pažangos ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva turėtų kurti mažesnius, tačiau geriau parengtus ir greitai perdislokuojamus karinius vienetus. Reformos turėtų vykti pajėgumų plėtros, o ne didelių karinių struktūrų kūrimo kryptimi. Pažymima, kad Lietuva turi išlaikyti pusiausvyrą tarp kuriamų planų ir turimų resursų planams įgyvendinti.<br.Ateityje išlaidos gynybai neturi būtų mažesnės kaip 2 procentai nuo bendrojo vidaus produkto, o resursai koncentruojami prioritetinėms sritimis – kurti realius kovinius pajėgumus. Galimos karinės specializacijos kryptys – specialiosios pajėgos, karo medicina, karo inžinerija, išminavimo darbai.