NATO vertins permainas Lietuvos kariuomenėje

Lietuvai prasideda atsakingas pasirengimo narystei NATO veiksmų vertinimo etapas. Rugsėjo 17 d. į Briuselį išvyko krašto apsaugos ministerijos delegacija, kuriai vadovauja viceministras Povilas Malakauskas.
Prieš mėnesį NATO Politiniam kariniam valdymo komitetui ( Political Military Steering Committee) buvo pristatytas dokumentas apie Lietuvos kariuomenės struktūros peržiūrą (Review of Force structures). Dabar komiteto nariai – NATO šalių misijų prie NATO, Aljanso Karinio ir Tarptautinio štabų atstovai – pateiks savo vertinimus.
Vienas iš partnerystės su NATO tikslų numato, kad
Lietuva įsipareigoja peržiūrėti savo ginkluotųjų pajėgų struktūras ir konsultuotis su Aljanso atstovais.
Šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankę NATO ekspertai pareiškė abejonių, ar Lietuvai užteks ekonominių resursų tinkamai parengti ir išlaikyti planuojamo dydžio kariuomenę, susidedančią iš keturių brigadų. Jie taip pat atkreipė dėmesį į, jų nuomone, pernelyg sudėtingą vadovavimo sistemą.
Buvo sutarta, kad Lietuva peržiūrės savo ginkluotųjų pajėgų struktūrą ir dar kartą kreipsis konsultacijų į NATO. Peržiūros procesas vyko konsultuojantis su JAV, Didžiosios Britanijos, okietijos, Danijos, Lenkijos bei NATO ekspertais.
NATO komitetui pateiktame dokumente pristatoma pakoreguota Lietuvos kariuomenės struktūra. Ją sudaro Vakarų ir Rytų karinės apygardos bei „Geležinio vilko” brigada. Šios brigados pagrindu iki 2006 metų bus sukurta Aljanso karinius standartus atitinkanti nuolatinės parengties brigada. Lietuva įsipareigojo iki 2002 metų parengti batalioną, kuris kartu su NATO pajėgomis galėtų dalyvauti kolektyvinės gynybos ir tarptautinėse taikos palaikymo operacijose už Lietuvos ribų.
Šiame dokumente atsižvelgta į NATO ekspertų pastabas dėl nepakankamai aiškios kariuomenės valdymo ir vadovavimo sistemos. Neseniai buvo paskirtas sausumos pajėgų vadas, numatyta glaudesnė savanorių pajėgų integraciją į reguliariąsias pajėgas.
Krašto apsaugos viceministras P.Malakauskas tvirtina, kad Lietuvos kariuomenės pertvarka yra pagrįsta turimais resursais. Jeigu krašto apsaugai bus skirta planuojami 2 procentai nuo bendrojo vidaus produkto, šių lėšų turėtų pakakti numatytai ginkluotųjų pajėgų struktūrai išlaikyti ir apginkluoti.
Pasak viceministro, vienas iš prioritetų – parengti pajėgas kolektyvinės gynybos operacijoms ir pasirengti priimti partnerių pajėgas Lietuvoje.
NATO atstovai taip pat buvo atkreipę dėmesį, kad turi būti efektyvesnis rezervo rengimas, geriau organizuota mobilizavimo sistema.
Spalio pirmoje pusėje NATO Vyriausiajam politiniam komitetui (Senior Political Committee (reinforced) bus pateiktas Lietuvos narystės veiksmų planas 2002 metais, o Politiniam kariniam valdymo komitetui – planavimo ir peržiūros proceso apžvalga.
Tai bus paskutinis Lietuvos pasirengimo narystei NATO įvertinimas karinėje, politinėje, gynybos resursų, saugumo ir teisės srityse prieš NATO viršūnių susitikimą 2002 metų rudenį Prahoje.