„Nacionalinės divizijos steigimas – vienas reikšmingiausių tiek savo apimtimi, tiek sudėtingumu šiuolaikinės nepriklausomos Lietuvos istorijoje žingsnių link naujos kokybės kariuomenės. Tai reiškia esminį pokytį modernizacijos srityje, o tokio sprendimo būtinybę sąlygoja saugumo situacija regione. Divizijos sukūrimas leis užtikrinti ne tik efektyvesnį mūsų kariuomenės valdymą bei rengimą, bet ir geresnę sąveiką su NATO. Tokį mūsų žingsnį palaiko ir remia sąjungininkai“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pirmadienį susirinkusi Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Krašto apsaugos ministras su LR Prezidentu, Premjere, Seimo pirmininke ir Lietuvos kariuomenės vadu sutarė, kad sukurti divizijos dydžio vienetą LK Sausumos pajėgose yra reikalinga atliepiant NATO regioninius gynybos planus ir įvertinus Rusijos keliamą grėsmę.
Bus siekiama, kad Lietuvos kariuomenės divizija operacinį pajėgumą galėtų įgyti iki 2030 metų.
„Įvertinus galimus Rusijos planus vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje kuo greičiau atkurti ir net padidinti savo karinius pajėgumus, mums būtina pereiti į kitą pajėgumų lygmenį. Divizija būtų nacionalinis struktūrinis elementas bendroje NATO karinių pajėgumų hierarchijoje. Turime jau dabar pradėti investuoti į kariuomenės sunkiųjų manevrinių vienetų ginkluotę, įsigyjant iki šiol neturėtas sistemas – tankus. Reikalinga taip pat investuoti į šį „sunkinimą“ įgalinančių vienetų ginkluotę ir įrangą, skirtą oro gynybai, netiesioginei ugnies paramai, karo inžinerijai, žvalgybai ir logistikai“, – sako A. Anušauskas.
Pasak ministro, nacionalinės divizijos steigimas nebūtų projektas „nuo nulio“ – divizija būtų kuriama jau egzistuojančių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų ir juos remiančių vienetų pagrindu. A. Anušauskas teigia, kad Lietuvos kariuomenė yra subrendusi tokiam žingsniui: jau dabar nemaža dalis įsigyjamos ginkluotės ir karinės įrangos yra priskiriama divizijos lygmens priemonėms arba jas remia, pavyzdžiui, HIMARS, prancūziškos savaeigės ratinės haubicos „Caesar“, pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, bepiločiai orlaiviai, koviniai dronai.
„Nacionalinės divizijos kūrimo projektas būtų ilgalaikis valstybės projektas. Diviziją sudarytų trys šiuo metu egzistuojantys manevro vienetai – „Geležinio Vilko“ brigada, „Žemaitijos“ brigada ir rezervinė brigada „Aukštaitija“. Taip pat ir juos remiantys įgalintojai, tokie kaip Karinės oro pajėgos, Specialiųjų operacijų ir kitos pajėgos“, – sako ministras.
A. Anušauskas pabrėžia, kad divizija yra ne taikos, o karo meto struktūra. Nacionalinę diviziją sudarytų apie 17,5 tūkst. karių, iš kurių dalis personalo būtų užpildomi aktyviojo rezervo kariais mobilizacijos atveju. Divizijos projektas būtų įgyvendinamas ir į jį investuojama etapais. Pirmasis etapas prasidėtų nuo 2024 metų: manevriniai vienetai būtų aprūpinami sunkiąja ginkluote ir technika. Antrajame etape būtų įsigyjama įgalintojų ginkluotė ir įranga, kuri iki tol būtų pasitelkiama iš sąjungininkų.
KAM / vyr. srž. A. Čemerkos nuotr.