2001 m. Afganistane panaikinus Talibano režimą, pasikeitė ir šalies moterų gyvenimas. Jos pradėjo dalyvauti visuomeniniame gyvenime, atsirado galimybė mokytis ir dirbti. O prieš trejus metus Goro provincijoje pradėta švęsti ir Motinos diena. Šiemet į renginį, vykusį birželio 15 d., buvo pakviesti ir Lietuvos vadovaujamos septintosios Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG–7) kariai.
Įvairiaspalvės medžiagos suknelėms
Pirmasis PAG–7 atstovų susitikimas su Moterų reikalų departamento direktore Mosama Anwari įvyko tarptautinės nevyriausybinės organizacijos UNAMA organizuotame pasitarime. Jame Mosama prasitarė, kad šiais metais Motinos dienos renginyje žada dalyvauti ypač daug motinų iš aplinkinių kaimų, tačiau dėl lėšų trūkumo nepavyks apdovanoti labiausiai pasižymėjusias motinas.
Kaip sakė vienas susitikime dalyvavęs karys, idėja, kaip būtų galima padėti Moterų reikalų departamentui surengti šią šventę, kilo iš karto. „Prieš kelias savaites iš Lietuvos buvo atkeliavusi siunta audinių. Keletą ritinių nuvežėme į atokesnius Goro provincijos kaimus, tačiau nemažai jų dar buvo likę stovykloje. Pagalvojome, kad padovanoti medžiagas šioms moterims – pati geriausia idėja. Iš jų galima pasisiūti drabužį ar kitą namų aplinkoje naudojamą daiktą,” – sakė karys. Dar tą pačią dieną PAG–7 kariai į Moterų reikalų departamentą atgabeno beveik 70 ritinių įvairiaspalvių medžiagų.
Diena, kada žodžiai skiriami moterims
Motinos dieną, rodos, šventė visas Čagčarano miestas. Gatvėse būriavosi žmonės, prekeiviai žvalgėsi pro langus, vaikai vis mėgino įsprukti į pastatą, kuriame vyko renginys. Atmosfera salėje buvo jauki, priminė seną mokyklos aktų salę. Motinos ant kelių sūpavo vaikus, visi mandagiai sveikinosi ir šypsojosi.
Motinos dienos renginį pradėjo Mula. Vėliau kalbėjo Goro provincijos gubernatoriaus pavaduotojas Mullah Karamudinas. Jis savo kalboje išreiškė pagarbą ir sveikino visas Goro provincijos motinas. Mullah Karamudinas taip pat padėkojo motinoms, užauginusioms gydytojus, inžinierius, mokytojus – žmones, padedančius statyti saugią Afganistano ateitį savo rankomis, o ne nuolat prašydami pagalbos iš šalies.
Pagrindinė Moterų reikalų departamento direktorės Mosamos Anwari kalbos mintis buvo
susijusi su vyrų ir moterų santykiais Afganistane. Ji aiškino, kad moteris gali būti tokia pat reikšminga kaip ir vyriškos lyties atstovas. „Motina – visų svarbiausias vaidmuo tautos vystymosi plotmėje. Mokydamos savo sūnus, jos stato pamatus jų ateičiai. Motinos gali padėti vyrams nudirbti įvairiausius darbus, gali prisidėti prie šeimos išlaikymo,” – kalbėjo aukščiausias pareigas Goro provincijoje užimanti moteris.
Į beveik 300 susirinkusių moterų kreipėsi Provincijos tarybos viršininkas. „Žmonės dažnai manęs klausia, kodėl gyvenime man taip dažnai šypsosi sėkmė. Aš net nedvejodamas atsakau, kad taip yra todėl, kad labai myliu ir gerbiu savo motiną. Ji meldžiasi už mane kiekvieną dieną, o ta malda mane paima už rankos ir nuveda į sėkmę.”
PAG–7 Civilių ir kariškių bendradarbiavimo skyriaus viršininkas majoras Ričardas Kazlauskas, kreipdamasis į renginio dalyvius, ragino gražius žodžius mamai sakyti ne tik šiandien, bet kiekvieną dieną. „Aš esu karys, tarnaujantis toli nuo namų. Mano motina taip pat toli, tik dabar suprantu, kiek daug jai nepasakiau prieš išvykdamas. Kasdieninėse maldose aš prisimenu savo mamą ir žinau, kad taip bus visą gyvenimą. Tik motinos prisilietimas išgydo didžiausią kūno ir širdies skausmą. Motinos meilė neprilygsta niekam šiame pasaulyje,” – sakė karys.
Po kalbų du berniukai atliko psalmę iš Korano, skirtą motinai. Vaikiški balsai giedojo apie tai, kad motiną Alachas įsako gerbti ir mylėti. „Mama, tu niekada nemiegi, tu visada budi prie manęs. Mama, tu pakeli visus sunkumus. Aš nenoriu, kad tu kada nors liūdėtumei,” – savo eiles skaitė maža mergaitė.
Daugiausiai vaikų turinčioms ir labiausiai išsilavinusius Afganistano gyventojus išauginusioms motinoms buvo įteikti sertifikatai. PAG–7 kariai joms padovanojo medžiagų rinkinius, termosų. Toms, kurios neturėjo galimybės iš atokiausių kaimų atvykti į renginį, Moterų reikalų departamento direktorė pažadėjo dovanas ir sveikinimus perduoti vėliau.
Norėčiau būti tavo drauge
Nors nuo Talibano režimo praėjo septyneri metai, daugelis moterų iki šiol gyvena uždarą ir priklausomą nuo vyrų gyvenimą. Kita vertus, naujosios kartos mergaitės daug drąsesnės už savo motinas. Nors ir slėpdamos veidus už skarų, jos pačios išdrįsta prieiti ir užkalbinti Goro provincijos atkūrimo grupės misijoje tarnaujančias moteris.
Motinos šventės metu pavyko susipažinti su viena mergaite. Ji viso renginio metu stengėsi
palaikyti pokalbį. Ganėtinai stipria anglų kalba klausinėjo apie Lietuvą, apie merginų gyvenimą kitose šalyse. Prisistačiusi Nagine vardu, mergina papasakojo apie savo gausią šeimą, apie ateities planus tapti aktore ar turėti savo radijo stotį. „Aš jau dabar žingsnis po žingsnio įgyvendinu savo svajones. Dirbu vietinėje jaunimo radijo stotyje, su sese vedame renginius Čagčarane. Šiandien mano sesės eilė – ją dabar galite pamatyti ant scenos,” – sakė ji.
Paklausta, kaip šventė motinos dieną, Nagine nusišypsojo: „Šiandien ryte mamai padovanojau stiklinę. Dabar ji kas rytą galės iš jos gerti arbatą.” Mergina pirštu parodė į netoliese sėdinčią motiną, tačiau ši tik paraudo ir dar labiau susisuko į skarą.
„Norėčiau būti tavo draugė,” – baigiantis renginiui pasakė mergina. Sulaukusi pritariamo linktelėjimo, ji dar kartą nusišypsojo. Kartais skirtingas kultūras sujungia vienas vienintelis žodis – mama.
Lietuvos vadovaujama Goro provincijos atkūrimo grupės misija pradėjo veikti 2005 m. birželio mėnesį. Pagrindinė PAG užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti. PAG –NATO Tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms (angl. NATO International Security Assistance Force, ISAF) priklausanti bendra civilinė ir karinė misija.
PAG–7 Visuomenės informavimo karininkė leitenantė Rūta Gaižutytė.
