Šiandien krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas susitiko su Lietuvoje viešinčiu Estijos gynybos ministru Hanno Pevkur. Susitikimo metu ministrai aptarė nacionalinius gynybinių pajėgumų stiprinimo planus, oro gynybos klausimus, rytinės NATO sienos stiprinimą, gynybos pramonę bei paramą Ukrainai. Ministrai sutarė, kad esant didėjančioms grėsmėms būtina palaikyti glaudų koordinavimą tiek NATO, tiek Europos Sąjungos formatuose, užtikrinant vieningą Baltijos šalių poziciją
„Lietuva ir Estija sutaria, kad Baltijos šalių saugumas turi būti stiprinamas spartinant oro gynybos ir rytinės ES sienos apsaugos sprendimus bei išlaikant visiškai koordinuotą poziciją NATO ir ES. Gynyba išlieka mūsų prioritetas – kitąmet Lietuva planuoja skirti 5,38 proc. BVP, daugiausia oro gynybai, divizijai ir sąjungininkų priėmimo infrastruktūrai. Dronų ir kontrabandinių balionų incidentai aiškiai rodo, kad turime greičiau pereiti nuo oro policijos prie tikros oro gynybos ir spartinti ES priemonių įgyvendinimą pasienyje su Rusija ir Baltarusija. NATO ir ES partneriai turi išlaikyti ilgalaikę paramą Ukrainai. Mums to nesugebėjus, laimėtojas bus vienas – Vladimiras Putinas“, – kalbėjo ministras R. Kaunas.
Susitikime taip pat buvo aptarti pastarųjų hibridinių incidentų klausimai. R. Kaunas pabrėžė, kad dronų ir kontrabandinių balionų panaudojimas pasienyje yra kryptingos priemonės, skirtos testuoti valstybių atsparumą, todėl būtina kuo sparčiau pereiti nuo taikos meto oro policijos prie efektyvios oro gynybos.
Ministras R. Kaunas taip pat patvirtino, kad Lietuva toliau nuosekliai rems Ukrainą ir laikysis metinio įsipareigojimo skirti 0,25 proc. BVP kariaujančios šalies gynybinių pajėgumų stiprinimui. Pabrėžta, jog atkakli NATO ir ES parama Ukrainai yra būtina siekiant užkirsti kelią Rusijos agresijos pergalei ir užtikrinti ilgalaikį Europos saugumą.
Lietuvos ir Estijos ministrai taip pat aptarė bendradarbiavimą stiprinant gynybinius pajėgumus. Lietuva kartu su Estija vykdo pėstininkų kovos mašinų CV90, raketinės artilerijos sistemų HIMARS, trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Piorun“, jūrinių minų ir kitus bendrus įsigijimus. Taip pat regioniniu mastu vystoma kontrmobilumo priemones apjungianti Baltijos gynybos linijos iniciatyva. Lietuva, Latvija ir Estija jau daugiau nei 25 metus bendradarbiauja vystant ir palaikant Tartu mieste esančio Baltijos gynybos koledžo (BALTDEFCOL) veiklą.
Št. srž. A. Čemerkos / KAM nuotr.
