Dirbtinio intelekto diegimas, efektyvesnis duomenų valdymas ir informacinių sistemų modernizavimas – vieni svarbiausių pokyčių, kuriuos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas siekia įgyvendinti Krašto apsaugos ministerijoje. Apie krašto apsaugos sistemos skaitmenizavimą, kibernetinio saugumo stiprinimą ir technologijų vaidmenį šiuolaikinėje gynyboje ministras kalbėjo 5-ajame Nacionaliniame kibernetinio saugumo ir atsparumo forume.
Diskusijoje su technologijų bendruomenės atstovais R. Kaunas pabrėžė, kad jo ilgametė patirtis IT versle padeda į krašto apsaugos sistemos valdymą pažvelgti iš technologinės perspektyvos. Pasak ministro, šiuolaikinėje organizacijoje efektyvus duomenų naudojimas, procesų automatizavimas ir informacinių sistemų integracija yra būtinos sąlygos greitiems ir pagrįstiems sprendimams priimti.
Vienas ministro keliamų tikslų – plačiau pritaikyti dirbtinio intelekto įrankius ministerijos kasdienėje veikloje, automatizuoti pasikartojančias užduotis ir sumažinti administracinę naštą darbuotojams.
„Norime pradėti plačiau naudoti dirbtinio intelekto įrankius ten, kur jie iš tiesų gali padėti“, – sakė R. Kaunas.
Dirbtinio intelekto naudojimui – „šviesoforo“ principas
Pasak ministro, dirbtinio intelekto diegimas krašto apsaugos sistemoje turi būti derinamas su griežtais informacijos saugumo reikalavimais. Tam numatomas vadinamasis „šviesoforo“ principas, pagal kurį informacija būtų skirstoma į tris kategorijas.
Žalia kategorija apimtų duomenis, su kuriais būtų galima dirbti naudojant nustatytus dirbtinio intelekto įrankius, geltona – informaciją, kurios naudojimui būtų taikomi papildomi apribojimai, o raudona – jautrius duomenis, kuriems būtų reikalingi uždari ir saugūs technologiniai sprendimai.
Toks modelis leistų nuosekliai plėsti dirbtinio intelekto naudojimą, kartu užtikrinant tinkamą informacijos apsaugą.
Kita svarbi kryptis – ministerijos informacinių sistemų ir organizacijos valdymo modernizavimas. Ministras siekia, kad svarbiausi veiklos rodikliai, vykdomi projektai ir jų pažanga būtų matomi vienoje vietoje, sudarant geresnes sąlygas sprendimams priimti ir rezultatams vertinti.
R. Kauno teigimu, nebūtina kiekvieną technologinį sprendimą kurti nuo nulio. Daugeliu atvejų efektyviau pritaikyti jau veikiančias ir pasiteisinusias sistemas, atsižvelgiant į jų patikimumą, palaikymo galimybes ir diegimo laiką.
Nuo duomenų iki oro gynybos: technologijų integracija tampa būtinybe
Skaitmenizacijos svarba ryškėja ir stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus. Vienas pavyzdžių – kuriama integruota oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, kurios tikslas – sujungti skirtingų radarų, kamerų, akustinių ir kitų jutiklių duomenis.
Pasak ministro, šiuolaikinėje oro gynyboje vien aptikti objektą nepakanka. Būtina kuo greičiau ir patikimiau nustatyti, kas skrenda, įvertinti galimą grėsmę ir priimti sprendimą dėl reagavimo.
Todėl siekiama kurti bendrą sistemą, kuri leistų efektyviau apdoroti informaciją iš skirtingų šaltinių, o ateityje – integruoti aptikimo ir poveikio priemones bei automatizuoti dalį procesų.
Prie šio projekto kviečiamas prisidėti ir Lietuvos technologijų verslas. Ministro teigimu, šalyje yra stiprių inžinerinių ir programavimo kompetencijų, kurias būtina išnaudoti stiprinant nacionalinį saugumą.
Kibernetinis šaukimas – naujas požiūris į kompetencijų panaudojimą
Dar viena diskusijoje aptarta ministro iniciatyva – kibernetinio šaukimo idėja. R. Kauno teigimu, augant kariuomenės technologiniams poreikiams svarbu ieškoti būdų į valstybės gynybą įtraukti daugiau informacinių technologijų, programinės įrangos, sistemų administravimo ir kibernetinio saugumo specialistų.
Tokios kompetencijos galėtų būti naudingos ir tais atvejais, kai žmogus dėl sveikatos ar kitų aplinkybių negali atlikti įprastos karinės tarnybos.
Ministras pabrėžė, kad konkrečios tokios tarnybos galimybės dar turi būti įvertintos kartu su kariuomenės specialistais, tačiau jau dabar svarbu ieškoti lankstesnių būdų pasitelkti visuomenėje turimas technologines žinias.
Technologijų greitis reikalauja pokyčių ir valstybės valdyme
Kalbėdamas apie skaitmenizaciją ir inovacijas, R. Kaunas atkreipė dėmesį ir į platesnę problemą – technologijos dažnai vystosi greičiau, nei valstybės institucijos geba jas įsigyti ir pritaikyti.
„Kartais įsigyjamas daiktas jau pradeda senti dar nepasibaigus pirkimo procesui“, – pastebėjo ministras. Jo teigimu, būtina ieškoti geresnės pusiausvyros tarp reguliavimo, skaidrumo ir veikimo greičio. Tai aktualu visai Europai, siekiančiai stiprinti savo technologinį konkurencingumą ir mažinti priklausomybę nuo kitų pasaulio regionų kuriamų sprendimų.
Ministro įsitikinimu, skaitmenizacija krašto apsaugos sistemoje turi duoti apčiuopiamą rezultatą: mažinti administracines apkrovas, gerinti informacijos prieinamumą, stiprinti technologinius pajėgumus ir sudaryti sąlygas greičiau priimti valstybės saugumui svarbius sprendimus.
