Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė svarbius saugumo ir gynybos klausimus bei priėmė nutarimus dėl paramos Ukrainai, tolimojo nuotolio salvinės raketų ugnies sistemos MLRS įsigijimo ir krašto apsaugai skirto finansavimo realizavimo.
„Atsižvelgiant į rimtus iššūkius saugumui, kuriuos patiria Ukraina, esame numatę paremti ją realiomis praktinėmis priemonėmis: didindami savo karinės mokomosios misijos instruktorių skaičių, perduodami materialinę ir humanitarinę paramą. Principinė žinia – Lietuva ir kitos Baltijos šalys remia Ukrainą, norinčią apginti savo suverenumą nuo bet kokios agresijos iš savo kaimynės“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Valstybės gynimo tarybos posėdyje aptartos ir galimybės koreguoti Lietuvos kariuomenės struktūrą. Pasak A. Anušausko, ketinama didinti šauktinių, civilių Krašto apsaugos sistemos darbuotojų ir kariūnų Lietuvos karo akademijoje skaičių.
Taip pat nutarta ankstinti galimą tolimojo nuotolio salvinės raketų ugnies sistemos MLRS įsigijimą. Numatoma, kad Lietuva kartu su Baltijos šalimis šį įsigijimą gali įvykdyti iki 2026 metų.
Valstybės gynimo taryba sutarė ir dėl poreikio pilnai išnaudoti krašto apsaugai skiriamą finansavimą, kuris šiemet išaugo daugiau nei 10 proc.. Pasak ministro A. Anušausko, visos krašto apsaugai numatytos lėšos yra iš anksto rezervuojamos Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimo planuose.
Valstybės gynimo taryboje su krašto apsaugos ministru posėdžiauja LR Prezidentas, Ministrė Pirmininkė, Seimo Pirmininkė ir Lietuvos kariuomenės vadas.
