Kovo 12 d., minint atkurtų Lietuvos karinių oro pajėgų 20-metį, Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune rengiama konferencija, bus atidaryta paroda. Taip pat bus atidengta memorialinė lenta pirmajam Lietuvos karo aviacijos lakūnui kapitonui Pranui Hiksai atminti. Šiemet minimos 115-osios jo gimimo metinės.
Konferencijoje pranešėjai apžvelgs Lietuvos karo aviacijos istoriją nuo 1919 iki 1940 m., bus prisiminti ir pagerbti šiandieniniai didvyriai-lakūnai, gelbėjantys žmones, suteikiantys pagalbą įvairių stichinių nelaimių metu.
Pranešimus skaitys Vytauto didžiojo karo muziejaus, Karinių oro pajėgų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto, Kauno apskrities viešosios bibliotekos, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, žurnalo „Aviacijos pasaulis“ atstovai.
Renginys prasidės memorialinės lentos, skirtos vienam pirmųjų Lietuvos karo aviacijos lakūnų kapitonui Pranui Hiksai atminti, atidengimu. Ji bus atidengta ant namo, kuriame gyveno kpt. P. Hiksa, sienos. P. Hiksa – Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų aviacijos mokyklos absolventas – pirmasis karo lakūnas, tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, į Karo aviaciją buvo paskirtas 1919 m. gegužės 15 d. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose prie Panevėžio, Ežerėnų (dabar – Zarasai), Utenos, Suvalkų, dėstė Aviacijos mokykloje, ėjo Mokomojo būrio viršininko, vėliau – Oro eskadrilės vado pareigas. 1922 m. rugsėjo 25 d. jis buvo paleistas iš kariuomenės toliau eiti mokslų. Studijavo Prahoje. 1939 m. rugsėjo 18–spalio 9 d. kpt. A Hiksa buvo laikinai mobilizuotas į Karo aviaciją ir paskirtas 1-ojo autobūrio vadu.
Konferencijoje nebus pamiršti ir šiandieniniai didvyriai – lakūnai, kas dieną padedantys stichinių nelaimių metu, gelbėjantys gyvybes ir puoselėjantys saugumo jausmą kiekvienam piliečiui. Deja, jų pačių saugumas ne visada būna užtikrintas. Prisimenant liūdnus 2003 metų įvykius, kai į Baltijos jūrą nukrito Mi-8T sraigtasparnis ir Karinės oro pajėgos neteko dviejų puikių karių – lakūno majoro Alvido Brazlausko ir borto techniko viršilos Edmanto Vizbaro –, pranešimuose bus prisiminta ir jų veikla.
Karo muziejuje taip pat bus atidaryta paroda „Atkurtoms Lietuvos karinėms oro pajėgoms-20“. Joje bus eksponuojamos atkurtų Karinių oro pajėgų laikotarpio nuotraukos, dokumentai, apdovanojimai, asmeniniai atsargos pulkininkų Zenono Vegelevičiaus ir Jono Patašiaus muziejui dovanoti daiktai. Parodoje bus galima apžiūrėti Lietuvos karinių oro pajėgų išleistas knygas apie aviaciją, NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvavusių Danijos ir Prancūzijos karinių oro pajėgų dovanas muziejui, kitus eksponatus.
Renginio programa:
9 val. – lakūno kpt. Prano Hiksos atminimui memorialinės lentos atidengimo ceremonija (K. Donelaičio g. 5);
10 val. – konferencijos pradžia Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64)
12.15 val. – parodos „Atkurtoms Karinėms oro pajėgoms – 20“ pristatymas Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64).
Daugiau informacijos: Regina Rajeckienė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja, tel. (8 37) 32 09 39.
***
Kapitono Prano Hiksos biografija
Lietuvos karo aviacijos istorijai tiek pat metų, kiek ir pasaulinei aviacijai. Vienas pirmųjų Lietuvos karo aviacijos lakūnų Pranas Hiksa gimė 1897 m. gegužės 23 d. (kituose dokumentuose – gegužės 10 d.) tuometės Vilniaus apskrities Verkių dvare.
Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, Liepojos ir Maskvos komercijos mokyklose, baigė vairuotojų kursus. 1916 m. spalio 1 d. pradėjo karinę tarnybą 23 korpuso aviacijos būryje, dislokuotame prie Rygos. 1916 m. gruodžio 3 d. pasiųstas į Petrogrado karo aviacijos mokyklą Gatčinoje.
1917 m. vasario 17 d. jam buvo suteiktas Rusijos kariuomenės praporščiko, o 1917 m. rugsėjo 15 d. – paporučikio laipsnis. 1917 m. vasario 21 d. su grupe kitų mokinių karo aviacijos mokslus tęsė Anglijoje. Ten 1917 m. rugsėjo 7 d. baigė Karališkųjų oro pajėgų aviacijos mokyklą. Kilus revoliucijai, į Rusiją negrįžo, atvyko į Lietuvą.
1919 m. gegužės 15 d. buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į Karo aviaciją. Jis buvo pirmasis karo lakūnas, tarnaujantis Lietuvos kariuomenėje. 1919 m. birželio 6 d. jam suteiktas karininko laipsnis. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose prie Panevėžio, Ežerėnų (dabar Zarasai), Utenos, Suvalkų, dėstė Aviacijos mokykloje. 1919 m. lapkričio 22 d. jam buvo suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1919 m. lapkričio 27 d. paskirtas Mokomojo būrio viršininku, o 1920 m. balandžio 16 d. – Oro eskadrilės vadu.
1922 m. birželio 3 d. P. Hiksai suteiktas kapitono laipsnis. 1922 m. rugsėjo 25 d. jis buvo paleistas iš kariuomenės toliau eiti mokslų. Studijavo Prahoje. 1928 m. įgijo inžinieriaus diplomą, grįžęs dirbo Kauno „Metalo“ fabrike vyriausiuoju inžinieriumi. Aktyviai dalyvavo Lietuvos aeroklubo ir autoklubo veikloje. 1931 ir 1932 m. – pirmųjų automobilių lenktynių aplink Lietuvą nugalėtojas, Prezidento taurės laimėtojas. 1933 ir 1935 m. – Monte Karlo ralio varžybų dalyvis. 1939 m. rugsėjo 18–spalio 9 d. buvo laikinai mobilizuotas į Karo aviaciją ir paskirtas 1-ojo autobūrio vadu. Mirė 1966 m. balandžio 4 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. (Parengė Regina Rajeckienė, Vytauto Didžiojo karo muziejus).
Kpt. P. Hiksos nuotrauka iš šeimos archyvo
