Lapkričio 30 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje bus minimos Partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto 85-osios gimimo ir 55-osios mirties metinės.
Šia proga Karo akademijoje akademikas profesorius Antanas Tyla skaitys pranešimą apie partizaną j. Lukšą-Daumantą, prisiminimais dalinsis J. Lukšos brolis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Antanas Lukša, taip pat bus pristatyta J. Lukšai skirta herojinė poema „Partizanas Daumantas” bei surengtas atminimo koncertas.
Juozas Lukša-Daumantas gimė 1921 metų rugpjūčio 10 d. Marijampolės apskrityje, Juodbūdžio kaime. Būdamas gimnazistas, priklausė ateitininkų organizacijai, per pirmąją sovietų okupaciją – Lietuvos aktyvistų frontui (LAF). 1941 metais buvo kalintas, į laisvę išėjo tiktai karui prasidėjus. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius.
Grįžus sovietams, priklausė pogrindžio Lietuvos išlaisvinimo tarybai, o ją sunaikinus, buvo Lietuvos partizanų sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas. Prasidėjus Lietuvos partizanų sąjūdžio areštams, 1946 metais išėjo partizanauti, buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku, dalyvavo Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrime. Nuo 1947 metų vadovavo Kauno apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei.
1949 metais gavo specialius įgaliojimus atstovauti naujai įkurtam Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiui užsienyje. 1950 metais grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos skyriaus viršininku. 1950 metais jam buvo suteiktas Laisvės Kovos Karžygio garbės vardas; kartu buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi; 1951 metais J. Lukšai suteiktas partizanų majoro laipsnis.
Juozas Lukša-Daumantas žuvo 1951-ųjų miške per susišaudymą su MGB (nuo rus. Ministerstvo gosudarstvennoj bezopasnosti) pasala (pagal „Lietuvos naikinimas ir tautos kova. 1940–1998”. Sudarė Izidorius Ignatavičius, 1999, Vilnius, Vaga, P.: 325–326).
