1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo būtina užtikrinti valstybės sienos saugumą bei neliečiamumą. Tų pačių metų spalį prie tuometinio Krašto apsaugos departamento pradedama formuoti Pasienio apsaugos tarnyba. Nuo lapkričio pradėta ekonominė valstybės sienos apsauga: prie visų pagrindinių krašto kelių įrengti 64 pasienio kontrolės punktai. Nuo pat valstybės sienos kontrolės pradžios beginkliai pasieniečiai buvo užpuldinėjami SSRS represinių struktūrų. Iki Vilniaus OMON‘o išformavimo 1991 m. rugpjūčio 31 d., omonininkai 18 kartų puolė Lietuvos muitininkus ir pasieniečius. Incidentų metu buvo deginami postų pastatai, naikinami dokumentai, plėšoma Lietuvos valstybės vėliava, sužeidžiami beginkliai Lietuvos pareigūnai. Per užpuolimus nukentėjo 35 Krašto apsaugos departamento darbuotojai ir 27 muitininkai. Šiais veiksmais norėta įbauginti Lietuvos visuomenę, sukelti nepasitikėjimą valstybe, provokuoti konfliktus, siekiant parodyti, kad Lietuvos valdžia nekontroliuoja situacijos.
1991 m. gegužės 19 d. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje tarnybos metu nušautas vienas pirmųjų krašto apsaugos savanorių, Krakūnų pasienio posto pamainos viršininkas Gintaras Žagunis. Tai pirmasis Lietuvos pasienietis, žuvęs po Nepriklausomybės atkūrimo. G. Žagunis po mirties apdovanotas I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, jo vardu pavadinta Šalčininkų rajone, Dieveniškių kilpoje, pastatyta užkarda, čia jam taip pat atidengta memorialinė lenta.
Lietuvos vadovybės santūri laikysena bei vykdoma Lietuvos užsienio politika leido neutralizuoti šiuos provokacinius veiksmus. Tuo metu ypač svarbi buvo Rusijos demokratinių jėgų parama. Liepos 29-ąją Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Rusijos Federacijos Prezidentas Borisas Jelcinas Maskvoje pasirašė Sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, Susitarimą tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje – kultūrinėje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities raidoje ir Protokolą dėl atstovybių atidarymo. Atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę pripažino Rusijos Federacija. Tačiau liepos 31-ąją Lietuvą apskriejo kraupi žinia – naktį sovietų ypatingos paskirties milicijos būrys (OMON) sušaudė septynis Lietuvos valstybės sienos gynėjus, muitininkus ir policininkus, vykdžiusius tarnybą šalies pasienyje su Baltarusija.
Netektys virto skaudžiomis pamokomis: pradėta ginkluoti pasienyje budinčius žmones, pagal galimybes aprūpinti juos ryšių technika.
1992 m. Pasienio apsaugos tarnyba pervardyta į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, o 1994 m. liepos 18 d. Vyriausybės nutarimu Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba reorganizuota į Pasienio policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos.
Mindaugas BALAVAKAS
Gimė 1970 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje. Spaustuvininkas. Nuo 1991 m. vasario mėn. – VRM Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinėje „Aras“. Žuvo 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio kontrolės poste. Po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
Juozas JANONIS
Gimė 1962 m. gegužės 9 d. Alytaus r. Mažiznų kaime. Dirbo Alytaus miesto VAI poskyrio inspektoriumi. Nuo 1991 m. birželio 1 d. – VRM Policijos departamento Kelių policijos rinktinės M-12 būrio policininku. Žuvo 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio kontrolės poste. Po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
Algimantas JUOZAKAS
Gimė 1969 m. balandžio 13 d. Vilniuje. Prekybininkas. Nuo 1991 m. balandžio 13 d. – VRM Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinėje „Aras“. Žuvo 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio kontrolės poste. Po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
Algirdas KAZLAUSKAS
Gimė 1949 m. rugsėjo 1 d. Trakų r. Vaikštenių kaime. Tekintojas. Nuo 1991 m. birželio 1 d. dirbo Kelių policijos valdybos kelių policijos rinktinės budėtojų dalies vyresniuoju policininku. Žuvo 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio kontrolės poste. Po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
Antanas MUSTEIKIS
Gimė 1958 m. sausio 28 d. Utenos r. Stūglių kaime. Konstruktorius-stalius. Nuo 1990 m. gruodžio 17 d. dirbo Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriumi. Žuvo 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio kontrolės poste. Po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
Stanislovas ORLAVIČIUS
Gimė 1956 m. gegužės 17 d. Trakų r. Žaliosios kaime. Mechanikas derintojas. Nuo 1991 m. vasario 4 d. – Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektorius. Žuvo 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio kontrolės poste. Po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
Ričardas RABAVIČIUS
Gimė 1970 m. rugsėjo 12 d. Alytaus r. Savilionių kaime. Vyrėjas. Nuo 1991 m. liepos 18 d. dirbo Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriumi. 1991 m. liepos 31-ąją buvo sunkiai sužeistas Medininkų pasienio kontrolės poste. Mirė rugpjūčio 2 d. ligoninėje. Po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
Tomas ŠERNAS
Gimė 1962 m. balandžio 28 d. Studijavo Veterinarijos akademijoje ir dirbo Kauno zoologijos sode. Nuo 1991 m. vasario 15 d. Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriumi. 1991 m. liepos 31-ąją buvo sunkiai sužeistas Medininkų pasienio kontrolės poste. Po ilgo gydymo yra pirmos grupės invalidas. Apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
Parengta pagal Krašto apsaugos ministerijos informaciniame leidinyje „Krašto apsauga” (2011 m. liepos 18 d., Nr. 14) išspausdintą straipsnį.
Nuotraukos iš knygos „Lietuvos laisvės sąjūdis” (paroda 1998 05 29 – 07 24), Lietuvos nacionalinis muziejus, 1998. Fotografai: Raimondas Urbakavičius, Česlovas Montvila
Nuotraukose –
Medininkuose nužudytų pareigūnų laidotuvių procesija Gedimino prospekte Vilniuje, 1991 m.;
OMON‘o grupuotės nužudyti Medininkų pasienio posto pareigūnai, 1991 m.;
Medininkų pasienio postas, 1991 m.
