Minint Laisvės gynėjų dieną Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija pagerbė žuvusiuosius per 1991 m. sausio 13 d. sovietų kariuomenės siautėjimą Vilniuje.
„Lemtingą Sausio 13-ąją žmonės krauju apgynė laisvę Lietuvai ir jos vaikams, ateities kartoms, – prisimena Akademijos štabo viršininkas pulkininkas leitenantas Eugenijus Vosylius. – Šiandien mes gyvename laisvoje ir nepriklausomoje šalyje, nors prieš kelis dešimtmečius tai buvo tik graži svajonė. Kad suvoktume, kokią vertybę dabar mes turime, privalome nepamiršti savo istorijos ir kainos, kurią sumokėjome vardan to, kad galėtume ją pradėti kurti iš naujo, šviesesnę, gražesnę ir be prievartos.“
Naujas leidinys apie Lietuvos kariuomenę
Prisimenant kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius, Akademija visuomenei pristato dar vieną knygą iš serijos „Lietuvos kariuomenės istorija“. Lietuvos karo akademijoje tarnavusio atsargos kapitono Artūro Katiliaus parengtas leidinys „Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento Mokomasis junginys (1990–1991 m.)“ – tai istorinė apybraiža, atsiminimai ir dokumentai apie 1990–1991 m. įvykius Lietuvoje ir pirmuosius žingsnius kuriant reguliariąją Lietuvos kariuomenę.
Apie KAD Mokomojo junginio kūrimosi pradžią iki šiol buvo publikuota nedaug medžiagos, išlikusios istorinės literatūros stokojama, o apie jo veiklą buvo mažai žinoma arba visai nežinoma. Ši aplinkybė ir paskatino knygos autorių, remiantis turimais archyviniais dokumentais, istorine literatūra, prisiminimais, periodine spauda bei kitais šaltiniais, apžvelgti Mokomojo junginio raidą nuo pirmųjų veiklos dienų iki Greitojo reagavimo brigados, vėliau tapusios Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų pagrindu, sukūrimo.
Ats. kpt. A. Katilius tikisi, kad ši Mokomojo junginio istorinė apžvalga, nors ir nedidele dalimi, prisidės prie Lietuvos kariuomenės atkūrimo ištakų pažinimo ir bus naudinga šalies visuomenei.
Gynyba kariūnų akimis
Sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seime Sausio 13-osios įvykių patirtį aptarė ir Lietuvos karo akademijos kariūnai, pristatydami interaktyvų edukacinį renginį „Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“.
Antrus metus organizuojamo renginio tikslas – suteikti kariūnams galimybę priimti savarankišką sprendimą dėl Seimo rūmų komplekso gynybos bei galimo puolimo pagal 1991 m. arba šiandienos situaciją. Taip siekiama formuoti požiūrį ir supratimą apie tai, kuo būsimiems karininkams gali būti naudinga 1991 m. sausio mėn. įvykių patirtis.
Seime kariūnai pristatė savo sumanymus instruktoriams, o vėliau išklausė Lietuvos karo akademijos karininkų komentarus. Taip tikimasi, kad būsimiems valstybės gynėjams šios žinios padės giliau suvokti tiek istorinius, tiek karinius, tiek dvasinius tų dienų aspektus.
„Prisimindami šiuos istorinius įvykius, pabandėme įsivaizduoti, kaip mes ten įsilietume, pasitelkdami savo žinias, o kartu ir nepriklausomybės gynėjų patirtį. Mes galime ja pasinaudoti, – sakė kariūnai. – Visgi matome, kad svarbiausia ir stipriausia jėga buvo pasipriešinimas pačių gynėjų širdyse – tuomet veikė „gyvoji siena“, padėjusi apginti mūsų šalį.“
Pilietinė akcija Lietuvos karo akademijoje
Laisvės gynėjų dieną Lietuvos karo akademija taip pat minėjo prisijungdama prie visuotinės pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“.
Šios akcijos metu 8 val. ryto Akademijoje buvo užgesinta šviesa ir languose dešimčiai minučių uždegtos atminimo žvakutės, kurios simbolizuoja gyvybę, šviesą, vienybę ir patriotiškumą. Akcijos tikslas – priminti, kaip sovietų kariuomenė bandė įvykdyti perversmą Lietuvoje ir nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, o Lietuvos piliečiai apgynė valstybės nepriklausomybę.
Gausiai dalyvavo pagarbos bėgime
Sausio 8 d. 21-ą kartą Vilniuje buvo surengtas tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams atminti. Padėjus gėlių ant 1991 m. žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų, beveik 2,5 tūkst. entuziastų įveikė devynių kilometrų distanciją nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto.
Lietuvos karo akademija, subūrusi 185 bėgikus, šiais metais laimėjo gausiausios komandos prizą. Taip pat buvo apdovanoti ir finišavę jauniausias bei vyriausias bėgimo dalyviai.
Šis pagarbos bėgimas nėra varžybos, jame nesiekiama išaiškinti nugalėtojų ir prizininkų. Visiems bėgimo dalyviams, sėkmingai įveikusiems distanciją, įteikti atminimo medaliai.
Kiti Sausio 13-ajai skirti renginiai
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija dalyvavo ir kituose Laisvės gynėjų dienai skirtuose renginiuose.
Kariūnai, karininkai ir dėstytojai drauge su daugeliu kitų Lietuvos žmonių sausio 12-osios vakarą susirinko uždegti atminimo laužų Nepriklausomybės aikštėje, dalyvavo Šv. Jonų bažnyčioje vykusiame koncerte „In memoriam”. Seime vyko jau tradicija tapęs Akademijos choro „Kariūnas“ koncertas.
Sausio 13-ąją Lietuvos karo akademijos bendruomenė tylos minute pagerbė žuvusiuosius už Lietuvos laisvę, kariūnai nunešė gėlių ant jų kapų Antakalnio kapinėse, Akademijoje buvo aukojamos šv. Mišios už atidavusius savo gyvybę Sausio 13-osios naktį, už visus laisvės ir nepriklausomybės gynėjus.
Akademijos informacija
Nuotraukų aut. – Kęstutis Dijokas
