Lapkričio 23-iosios, Lietuvos kariuomenės dienos, proga žinomi šalyje žmonės – politikos apžvalgininkai, žurnalistai, sportininkai, aktoriai, dailininkai ir kitų sričių atstovai – eilėmis, žodžiais, linksmais piešiniais sveikina Lietuvos karius.
Virgilijus Alekna: „Linkiu olimpinės ištvermės, pergalių ir niekad neišblėstančio ryžto”.
Arina: „Kaip sakė Ciceronas, laisvai gyvena tiktai tas, kuris su džiaugsmu atlieka savo pareigas. Žmonės tarnaujantys ginkluotose pajėgose – raktas į mūsų laisvę, į ramų ir giedrą dangų virš mūsų galvų, į taiką ir tvarką mūsų šalyje. Kasdieninėje jūsų misijoje linkiu ištvermės, mažiau ankstyvų kėlimųsi, sveikatos, laimės ir gerovės jūsų namams.“
Laura Asadauskaitė: „Linkiu jums būti psichologiškai ir fiziškai stipriems, urėti tikslą ir gerai nusiteikus siekti jo. Kovoti ir ginti tėvynę mūsų labui ir, svarbiausia, niekada nepasiduoti. Tai yra tos savybės, kurios apibūdina tikrą karį. Sveikinu su kariuomenės diena.“
Andrius Bačiulis: „Sveikindamas Lietuvos karius, linkiu jiems visad atminti kelias akivaizdžias tiesas.
Pirmoji: Lietuva – jau daugiau nei dešimtmetį kariaujanti valstybė. Tai, kad šiandieną vėl, kaip prieš šimtmečius, galime naikinti mūsų priešus toli nuo Lietuvos žemių, nereiškia, kad galime atsipalaiduoti – karas kasdien gali ateiti ir į mūsų namus, o kiekvienas karys – jau rytoj išvykti į fronto linijas, esančias svečiose šalyse. Neimkite į galvą, jei koks netikėlis pavadina jus okupantais. Taip, lietuviai, kaip ir kiti krikščioniškąją europinę civilizaciją ginantys kariai, Afganistane yra okupantais. Ir ką? Būti okupantu savaime nėra nei gerai, nei blogai, nes viskas priklauso nuo tikslų. Amerikiečiai, lietuviai, visa NATO bei partneriai iš Aljansui nepriklausančių šalių okupavo Afganistaną tam, kad įvesti jame taiką, tvarką ir sukurti bent minimalią civilizaciją, kokia tik įmanoma islamo sąlygomis. Todėl ši okupacija yra gėris ne tik mums, bet ir patiems Afganistano gyventojams.
Antroji: Lietuva – Europos paribio valstybė, šiais neramiais laikais kiekvieną dieną galinti virsti pafrontės valstybe. Mūsų draugai ir sąjungininkai iš Šiaurės šalių jau kuris laikas sparčiai ginkluojasi, siekdami arba atgrasyti numanomą užpuoliką, arba deramai pasirengti jį sutikti. Lietuvai nei anksčiau pavyko, nei dabar pavyks saugiai ir ramiai atsisėdėti, tad kiekvienas karys kasdien turi atminti – kariauti teks ir visomis pastangomis tam ruošis, kad priešas būtų deramai pasitiktas. Tikėkimės mūsų draugų ir sąjungininkų pagalbos, bet atminkime – jei Lietuva, jos kariai, nesigins patys, niekas kitas mūsų neapgins.
Trečioji: Lietuva – demokratinė valstybė, tad Lietuvos kariai privalo ginti ne tik šalies nepriklausomybę nuo išorės priešų, bet ir jos vidaus laisves. Prieš šimtmetį, likvidavus bolševizmo pavojų Žemaitijoje, tuomet dar majorui Povilui Plechavičiui buvo iškelta byla neva už per daug žiaurų priešų naikinimą. Teisme kaltinimą palaikė Seimo narė socialdemokratė Liuda Purėnienė. Kai žodis buvo suteiktas kaltinamajam, jis lakoniškai pareiškė: „Gerbiamas Teisme, jei tuo metu ten nebūtų buvę manęs ar kito panašaus asmens, tamstos šiandien čia nesėdėtumėte“. Kaltinamasis buvo išteisintas.“
Lauras Bielinis: „Linkiu mūsų kariuomenei išlikti esmine Tėvynės meilės ir pasiaukojimo už ją galia, lemiančia mūsų tautiškumą ir valstybingumą.“
Vaidas Burnys: „Linkiu, kad niekada kariams nešlaptų parakas. Jei parakas bus sausas, visos pergalės bus mūsų“.
Cololo: „Linkiu kariams geros tarnybos, tarnauti su šypsena, su gera nuotaika, nes ten, kur šypsena, kur gera nuotaika visuomet būna gėris ir taika.“
Rimantas Dichavičius: „ Karys – tai Tautos ir Valstybės, jos idealų angelas-sargas. Linkiu pažinti, suvokti ir pamilti tai, ką saugai. Tuomet ši pareiga nebus našta, bet pasididžiavimas ir atsakomybė. Kils noras ir pačiam savo talentu ir galimybėmis prisidėti prie Lietuvos, savojo krašto ir valstybės, jos idealų gilesnio atskleidimo ir įtvirtinimo. Karys – ne vien tik globėjas, bet ir kūrėjas.“
Kunigas Ričardas Doveika: „Šiandieną, kai visų ir kiekvieno žvilgsnis nukreiptas į Tavo Veidą, į Tavo asmenį ir Tau patikėtą tarnystę bei esi apgaubiamas pagarba, dėkingumu, pasididžiavimu ir sveikinimais, noriu nuoširdžiai palinkėti Tau – pažvelk pats į save, į Tau patikėtą misiją. Pažvelk ir didžiuokis, kad esi Ženklas ir Žinia. Taikos, Ramybės, Vilties, visuomenės stabilumo; erdvės, kurioje krykštauja vaikas, saugus jaučiasi senolis, laimingi parku vaikštinėja įsimylėjėliai, visuomenė atsakingai kuria bendrąjį gėrį. Nes Tavo saugoma Taika ir Žemė, Tauta ir Valstybė yra toji sąlyga, kurioje visi kartu gyvename, sugyvename ir padrąsindami vienas kitą einame pirmyn. Tavo tarnystė yra svarbi. Pateisindamas šiandieną, Tu padrąsini šalia esančius kurti ateitį. Toks ir esi reikalingas kiekvienam Valstybės piliečiui. Dievas, Tavyje gerą darbą pradėjęs, tegul jį ir atbaigia.“
Daina Gudzinevičiūtė: „Būkite stiprūs, sveiki ir sportiški – vardan tos Lietuvos!“
Laura Imbrasienė: „Visai neseniai susimąsčiau: kodėl taip retai pagalvojame apie karius, tarnaujančius Tėvynės labui. Gal todėl, kad dažniausiai mūsų nevargina jokios tamsios mintys ar dvejonės apie tai, kuo pasitikim ir galime būti visiškai ramūs. Tikiu, kad aš, mano šeima, mano šalis, mes visi neabejodami galime jaustis saugūs, nes tarnyboje – profesionalūs ir motyvuoti kariai, savyje turintys gilų patriotizmo jausmą, kurie drąsiai ir atsakingai saugo savo šalį ir jos piliečius.
Žemai lenkiu galvą prieš tuos, kurie pasirinko tarnybą Lietuvai, davė priesaiką Tėvynei – negailėdami jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, ir kurie deda pastangas, kad Lietuva išliktų laisva ir nepriklausoma ateinančioms kartoms.
Sveikinu su Lietuvos kariuomenės diena.. Taikių dienų, geros kloties, drąsos ir tvirto pasiryžimo, stiprinant pasididžiavimo ir pagarbos vertą mūsų valstybę — Lietuvą!“
Vytautas Juozapaitis: „Kol švęsim Lietuvos kariuomenės dieną, tol švęsim Lietuvą! Lietuvos valstybė bus gyva, kol Lietuvos kariuomenė gyvuos! Tad, branginkim Lietuvą ir šventė tęsis visados!“
Jurgita Jurkutė:
Kad niekada netrūktų ryžto!
Kad niekada neišsektų jėgos!
Kad niekada neišduotų draugas!
Kad niekada nenusigręžtų sėkmė!
Kad niekada nesukluptumėt kryžkelėj!
Kad visada šaliu būtų jūsų angelas sargas!
Kristina Kazlauskaitė: „Žinoma, kad niekada nereikėtų kariaut!“
Aleksandras Makejevas: „Linkiu kariams niekuomet neprarasti dvasios stiprybės ir pasitikėjimo savimi ir nepamiršti, kad kariuomenė nors ir didelė komanda, bet kartais ir nuo vieno žmogaus priklauso daugelio likimas.“
Aleksandras Matonis: „Visiems Lietuvos kariams, tiek saugantiems mūsų valstybę čia, tiek ginantiems mūsų ir sąjungininkų interesus už jos ribų, linkiu visuomet prisiminti brangiausią vertybę – kario garbę ir, jei teks stoti kovon, visuomet grįžti su skydu.“
Povilas Meškėla: „Karys ne tik tas, kuris laiko šautuvą rankoje ar yra fiziškai stiprus, kuris klauso tik komandų, jei jos ir visai neatliepia žmogiškumui. Karys, visų pirma, stiprus, valingas ir doras savo sieloje, savo ketinimuose. Kariams palinkėčiau kartas nuo karto pasitikrinti savo viduje, ir vėl paklausti savęs: kodėl aš esu čia? Kokiai Idėjai atėjau tarnauti? Ir tiems, kurie, iš tiesų, atėjo vedami pareigos ir atsakomybės jausmo tarnauti Tiesai, Tėvynei, žmonijai, palinkėčiau ramios drąsos, pasitikėjimo, kantrybės, ištvermės, tolerancijos, įsiklausimo… Garbingai, oriai ir su meile atlikti savo misiją.“
Marijonas Mikutavičius: „Tokie pikti daiktai kulka ir šalmas
Dažnai nenorim jų matyt, į kitą pusę žiūrim
Bet žinant, jog pasauly – ne tik baltos spalvos
Vis tiek ramiau žinot, kad mes juos turim 🙂
Sveikinu visus, saugančius visų mūsų garbę.“
Nijolė Narmontaitė: „Linkiu, kad „lygiuok, ramiai“ eitų iš dūšios. Kad niekad nebūtų suiručių! Pirmiausia tai dūšiai ramybės ir gerumo.”
Artūras Novikas: „Kad batai nespaustų ir košės netrūktų.“
Gytis Paškevičius: „Linkiu kariuomenei tiesiai šviesiai – drąsos!”
Aurimas Perednis: „Linkiu kariams niekuomet nejausti baimės keistis, niekuomet nelikti „vakar dienoje“, išlikti drąsos, veržlumo ir pažangos pavyzdžiu mums visiems“.
Oksana Pikul: „Kariuomenės dienos proga norėčiau palinkėti, svarbiausia, ištvermės, tikslo siekimo bei stiprybės. Vertinam ir gerbia“.
Veronika Povilionienė: „Lietuvos kariams linkiu, kad jų gyvenime pirmas žodis visada būtų „myliu“, o paskutinis – „Lietuva“.“
AidasPuklevičius: „Aš niekuomet nebuvau vienu iš Jūsų. Aš visuomet tikėjausi, kad, atėjus momentui, aš galėčiau būti vienu iš jūsų. O, jeigu atėjus tai akimirkai, būčiau silpnesnis nei jūs, esu dėkingas, kad yra žmonių stipresnių už mane.
Algis Ramanauskas: „Būdamas Penkioliktam PAG’e turėjau garbės pamatyti Lietuvos elitą iš arti. Žaviuosi ir didžiuojuosi tokia kariuomene. Sveikinimai ir saliutai mūsų Kariuomenės gimimo dienos proga.“
Edmundas Seilius: „Kad visada jaustumėmės saugiai! Aš kariuomenėje turiu daug draugų. Noriu visiems palinkėti stiprybės, tvirtybės ir laimingai siekti užsibrėžtų tikslų!“
Ignas Staškevičius: „Lietuvos kariuomenės dienos proga linkiu visiems džiaugtis meile Tėvynei, ugdyti dvasią ir stiprinti ištvermę. Būsime saugūs, kol esame vieningi ir tikime Lietuva!“
Andrius Užkalnis: „Noriu pasveikinti karius, padėkoti ir atsiprašyti, nes jų darbas yra pats nedėkingiausias. Visuomenė visais laikais prašydavo karių, kad padarytų nemaloniausią ir pavojingiausią – gynybos – darbą, ir niekada nedėkodavo, arba dėkodavo jau tada, kai kariai būdavo negyvi arba suluošinti. Vaikai panašiai nemėgsta dantų gydytojų, mat mano, kad gydytojai nori jiems sukelti skausmą ir nepatogumus. Visuomenė dažnai yra kaip vaikai, kuriems reikia atleisti, bet jums visada tenka būti suaugusiais. Todėl sveikinu su jūsų profesija, labiausiai suaugusiu darbu iš visų.“
Nuotraukos: KAM, asmeniniai archyvai.
