Lietuvos kariuomenėje atliktas sociologinis tyrimas

Spalio 23 dieną Lietuvos karo akademijos Mokslo centras pristatė sociologinės apklausos „Privalomosios tarnybos karių nuostatos” rezultatus.
Pristatydama tyrimų rezultatus, prof. J. Novagrockienė teigė, kad tyrimas buvo labiau apžvalginis, negu giluminis, kadangi kariams buvo užduota gana daug klausimų. Buvo domimasi, kokią spaudą jie skaito, kokie yra jų lūkesčiai dėl karo tarnybos, koks yra jų požiūris į profesionaliąją kariuomenę. Apklausos metu buvo stengiamasi išryškinti blogybes, kurių pasitaiko visų valstybių kariuomenėse.
Pranešime prof. J. Novagrockienė pateikė ir savo sudarytą šauktinio demografinį portretą. Tai 19 metų jaunuolis, lietuvis, iš nedidelio miestelio ar kaimo, turintis specialųjį arba vidurinį išsilavinimą, kilęs iš mažas pajamas gaunančios šeimos.
Karo akademijos Vadybos katedros doc. Aušra Kaminskaitė tyrė Lietuvos karių drausmės supratimą ir nuobaudų taikymą.
Mokslininkė siekė išsiaiškinti, ar kariai gerai susipažinę su 1999m. Lietuvos kariuomenės drausmės statutu, ar žino savo ir savo vadų teises. Kariai atsakinėjo į klausimus apie nestatutinius santykius, dezertyravimą.
Lietuvos teisės universiteto lektorės Dianos Janušauskienės tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti karių psichologinę savijautą ir drausmės pažeidimo priežastis. Taipogi buvo tiriama, kaip kariai žino statutus.Po konferencijos Lietuvos kariuomenės dalinių vadai sakė, kad šis seminaras jiems buvo tikrai naudingas.
Pasak Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vado plk. ltn. Raimondo Visockio, KA atlikta sociologinė apklausa padeda pažvelgti į šauktinius kitomis akimis. Kariai, bendraudami su mokslininkėmis, papasakojo daug daugiau, ko jie galbūt niekada nedrįstų pasakyti vadams.
Puskarininkių mokyklos viršininkas plk. ltn. Kęstutis Kuršelis teigė, kad tyrimai įdomūs ir jų mokyklai bus tikrai naudingi. „Mes rengiame seržantus ir puskarininkius, o jie yra pirmieji vadai šauktiniams. Tačiau mūsų kariuomenėje yra tam tikros disproporcijos, kada šauktiniai pirmiausia susiduria su vadais, kariuomenėje tarnavusiais trumpiausiai ir turinčiais mažiausią patirtį”.
Iš čia kyla ir dalis problemų, kurias spręsti turėtų padėti ir Karo akademijos Mokslo centro atliktas tyrimas.
Tyrimams atlikti buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo KA Strateginių tyrimų centro direktorė prof. Jūratė Novagrockienė. Buvo apklausti 743 respondentai iš 5 skirtingų Lietuvos kariuomenės dalinių: Ruklos mokomojo pulko, Klaipėdos dragūnų bataliono, Karinių jūrų pajėgų, Panevėžio MPB, Tauragės MPB ir Ruklos MPB.Sociologinio tyrimo pristatyme dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas savo kalboje pabrėžė, kad šie tyrimai yra svarbūs likus mėnesiui iki Prahos viršūnių susitikimo, kada Lietuva bus pakviesta į NATO. Pokyčiai, vykstantys Šiaurės Atlanto aljanse, palies ne tik mūsų krašto apsaugos sistemą, bet ir visą valstybę. Todėl šiame kontekste yra labai svarbu atlikti tyrimus, kurie padėtų išsiaiškinti, kokios problemos yra daliniuose, pažvelgti į save eilinio kario akimis.
Pristatyme dalyvavo aukščiausi karininkai iš visos Lietuvos kariuomenės dalinių – Karinių jūrų pajėgų, „Geležinio vilko” brigados, Mokomojo pulko, Vakarų apygardos bataliono, Puskarininkių mokyklos ir kt.
KA Mokslo centro atlikti tyrimai yra pirmasis bandymas rimtai įvertinti privalomosios tarnybos karių nuostatas per visą Lietuvos kariuomenės egzistavimo laikotarpį.
Alina Žebrauskaitė