Nuo šiol šalies kariai turės savo etikos kodeksą. Savaitės pradžioje Lietuvos karių etikos kodeksą patvirtino Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas. „Šis kodeksas padės ugdyti karių moralinių vertybių ir nuostatų sistemą, atitinkančią bendražmogiškus etikos principus,” – sakė ministras.
Karių etikos kodeksas apibrėžia pagrindinius kario etikos principus, kario elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu, etikos reikalavimus vadams ir viršininkams, karių tarpusavio santykius. Iki šiol kariai vadovavosi 1992 metais patvirtintu Krašto apsaugos tarnybos statutu. Jis galioja ir dabar, tačiau apibrėžia tik tam tikras karių elgesio normas.
„Karių etikos teisinis reglamentavimas nėra naujiena NATO šalyse, – sakė kodekso rengėjas vyresnysis leitenantas Rimantas Raudeliūnas, Lietuvos kariuomenės teisės skyriaus vyresnysis specialistas. – Tačiau dažniausiai karių etikos normos įtvirtinamos bendruose teisės aktuose, reglamentuojančiuose karo tarnybos santykius. Lietuvos karių kodeksas apibrėžia kario elgesio normas tarnybos ir ne tarnybos metu, karių tarpusavio santykius bei atsakomybę už kodekso nesilaikymą. Šiame kodekse keliami ypatingai aukšti elgesio reikalavimai vadams bei viršininkams bendraujant su pavaldiniais ir kariais. Kiekvienas karys turi atminti, kad neveiklumas, nedrausmingumas ir atsakingumo stoka yra nesuderinami su kario statusu, o laikytis kodekso reikalavimų – kario pareiga ir garbės reikalas.”
Etikos kodeksas taikomas tiek profesinės, tiek privalomosios karo tarnybos kariams. Taip pat kariams savanoriams, kariūnams, atsargos bei dimisijos kariams, dėvintiems kario uniformą.
Kodeksas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, kitais teisės aktais.
