Nuo kitų metų pradžios pusę metų Europos Sąjungos (ES) Šiaurės šalių kovinėje grupėje budėsianti Lietuvos karių grupė baigė pasirengimą Lietuvoje ir lapkričio mėnesį dalyvaus Švedijoje vyksiančiuose mokymuose, kuriuose bus vertinamas jau visos iš septynių šalių suformuotos kovinės grupės pasirengimas reaguoti į kylančias grėsmes.
Lietuvos karių grupę ES kovinėje grupėje sudaro per 40 karių. Didžioji jų dalis – iš Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono, joje taip pat Šiaurės šalių kovinės grupės štabui, karo policijos, remonto, medicinos ir kitiems paramos vienetams priskirti Lietuvos kariai.
„Lietuvos kariai budėti ES kovinėje grupėje pasiruošę, neabejoju, kad tai bus patvirtinta ir per tarptautines vertinamąsias pratybas Švedijoje. Džiaugiuosi, kad padalinys veikia kaip kumštis, greitai, efektyviai, nėra jokio blaškymosi, uždelstos atsakomosios reakcijos į staigiai besikeičiančias situacijas. Jie verti budėti kovinėje grupėje,“ – teigia kapitonas Arnoldas Žilys, ES kovinėje grupėje budėsiančio Lietuvos karių būrio vadas. Jis teigė esantis patenkintas savo karių profesionalumu, motyvacija ir disciplina.
Karių pasirengimas nacionaliniu lygmeniu veikti tarptautiniame lygmenyje buvo vertinamas per spalio 13–16 d. lauko taktinių vertinimo pratybas, kurios vyko Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro apylinkėse Nemenčinėje ir Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje.
Pratybose buvo tikrinamas būrio gebėjimas veikti tarptautinio vieneto sudėtyje prieš visos Šiaurės šalių kovinės grupės vertinamuosius mokymus, vyksiančius lapkričio 2-15 d. Švedijoje.
Pasak pratybų organizatorių, siekiant kuo maksimaliau priartinti būrio vykdomas užduotis prie tikrovės, vertinimo pratybos vyko paraleliai su tarptautiniais štabų mokymais Kovinio rengimo centre, skirtais pasiruošimui tarptautinėms pratyboms „Geležinis kardas 2014″ (angl. „Iron Sword 2014″) lapkričio 3-1 d. Pabradėje ir Gaižiūnuose.
Šiaurės kovinės grupės būriui ir teko vykdyti realių bataliono vadaviečių apsaugą, reaguoti į incidentus, eskortuoti asmenis į vietines valdžios įstaigas, patruliuoti rajone.
2015 m. pirmąjį pusmetį budėsianti ES šiaurės šalių kovinė grupė bus sudaryta iš Airijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų padalinių. Šiai grupei vadovausianti Švedija, visą junginį sudarys apie 2,4 tūkst. karių.
ES kovinei grupei priskirtas Lietuvos būrys bus atsakingas už pajėgų apsaugą. Jei būtų priimtas sprendimas kovinę grupę panaudoti operacijos rajone, būrys bus pasirengęs vykdyti svarbių asmenų palydą ir apsaugą, patruliavimo, riaušių malšinimo, taip pat ir kovines užduotis su kitais kariais.
Budėjimo metu kovinei grupei priskirti Lietuvos kariai aukštos parengties tarnaus savo nuolatinės dislokacijos Lietuvoje vietoje, o jei grupė būtų aktyvuota, jie į nustatytą užduoties rajoną bus pasirengę išvykti per 5–10 dienų ir operacijos vietoje išsilaikyti nuo 30 iki 120 dienų.
Praėjusių metų antrą pusmetį apie 120 Lietuvos karių, daugiausiai iš Karaliaus Mindaugo husaro bataliono, taip pat budėjo ES junginyje – kovinėje grupėje, suformuotoje kartu su kariais iš Didžiosios Britanijos, Latvijos, Nyderlandų ir Švedijos.
ES kovinės grupės (angl. EU Battle Groups) – tai daugianacionalinės ES greitojo reagavimo pajėgos, suteikiančios galimybę greitai reaguoti į kylančias krizes. Panašiai kaip ir NATO greitojo reagavimo pajėgas, ES kovines grupes sudaro kariniai vienetai, kuriuos po pusmetį budėti pajėgose rotuodamos skiria šalys narės.
Šios grupės būna aukštos parengties, greitai išskleidžiamos daugianacionalinės jungtinės pajėgos. Vieną kovinę grupę sudaro apie 2 tūkst. karių.
Pirmoji ES kovinė grupė pradėjo budėti 2005 metais. Nuo 2007 metų pradžios kiekvieną pusmetį budi po dvi kovines grupes, o tai leidžia ES vienu metu vykdyti dvi skirtingas operacijas.
