Spalio 17 d. Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiaulių kariniame aerodrome nusileido Rusijos lėktuvas An-30B su Rusijos atstovų delegacija. Į Lietuvą atvykęs orlaivis priklauso Rusijos nacionaliniam branduolinės grėsmės mažinimo centrui.
Pagal tarptautinę Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rėmuose pasirašytą <a target="_blank" href="http://Atviros oro erdvės sutartį orlaiviu bus atliktas stebėjimo skrydis virš Lietuvos teritorijos.
Tai – pirmasis pagal šią, šių metų liepos 8 d. Lietuvoje įsigaliojusią sutartį atliekamas skrydis šalyje. Sutartis numato, kad kiekviena prie jos prisijungusi šalis turi teisę paprašyti ir gauti stebėjimo skrydžio kvotą virš kitos sutarties šalies.
Skrydis planuojamas trečiadienį; esant nepalankioms oro sąlygoms, jis bus nukeltas į ketvirtadienį.
Kaip sakė vyriausiasis skrydžio stebėtojas majoras Gintautas Slovikas, skrydis bus atliekamas pagal Atviros oro erdvės sutartyje numatytas procedūras. Rusijos delegacija dieną prieš skrydį pateiks skrydžio maršrutą; vėliau Lietuos atstovai atliks orlaivio apžiūrą. Skrydžio metu lėktuve bus keli Lietuvos atstovai, kurie stebės, kaip laikomasi maršruto, kada įjungiamos fotokameros, kaip veikia kita aparatūra.
Po skrydžio parengta ir abiejų šalių pasirašyta ataskaita bus išplatina ir kitoms sutarties narėms. Lietuvos atstovai taip pat stebės fotojuostų ryškinimą. Juostų kopija bus perduota Lietuvai. Kitos sutarties šalys taip pat gali įsigyti tokių skrydžių juostą.
Atviros oro erdvės sutartis – viena iš pasitikėjimo ir saugumo plėtros priemonių, kuria siekiama skatinti šalių karinės veiklos atvirumą ir skaidrumą ir taip didinti saugumą. Sutarties tikslas – nustatyti oro erdvės režimą stebėjimams iš oro, kuris savo ruožtu palengvintų stebėjimą, kaip laikomasi galiojančių ir būsimų ginkluotės kontrolės sutarčių. Sutartis numato, kad stebėjimo skrydis gali būti atliekamas virš visos šalies teritorijos, išskyrus tas vietas, kurios gali kelti grėsmę skrydžio saugumui. Sutartis sudaryta 1992 m. kovo 24 d. Helsinkyje (Suomija), ji įsigaliojo nuo 2002 m. sausio 1 d. Prie sutarties yra prisijungusios daugiau nei 30 ESBO šalių.
Rugpjūčio mėn. pradžioje Rusijos orlaivis tokį skrydį atliko virš Latvijos.
Vizitą Lietuvoje delegacija baigs spalio 21 d.
Kontekstinė informacija.
Atviros oro erdvės sutartyje šalims nustatytos aktyviosios ir pasyviosios skrydžių kvotos.
Pasyviosios kvotos – skaičius skrydžių, kuriuos šalis turi leisti atlikti virš savo teritorijos. Pasyviosios kvotos nustatomos atsižvelgus į šalių dydį. Pvz.: Lietuvai suteikta pasyvioji kvota – 4 skrydžiai, JAV, Rusijai (kartu su Baltarusija) – 42.
Aktyviosios kvotos – skaičius skrydžių, kuriuos šalis turi teisę atlikti virš konkrečių kitų šalių teritorijos – paskirstomos kasmet. Šias kvotas skirsto iš prie sutarties prisijungusių šalių deleguotų atstovų sudaryta Atviros oro erdvės sutarties konsultacinė komisija, kuriai šalys pateikia planus, kiek skrydžių ir virš kokių konkrečiai šalių juos norėtų atlikti. Šalies aktyvioji kvota lygi pasyviajai kvotai.
Pagal sutartį, stebėjimo skrydį atliksianti šalis apie skrydį turi pranešti ne vėliau kaip likus 72 val. iki vizito pradžios. Rusija Lietuvą informavo praėjusį antradienį.
Lietuvos prašymu, 2003 m. į Lietuvą mokomojo stebėjimo skrydžio buvo atvykęs JAV karinis orlaivis OC–135. Skrydyje virš trijų Baltijos valstybių dalyvavo kariškiai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos ir JAV. Panašūs mokomieji skrydžiai buvo rengti iš Estijos ir Latvijos.
Lietuvoje bendradarbiaujant su Suomijos specialistais šių metų rugpjūčio–rugsėjo mėn. buvo surengti mokymai Lietuvos kariškiams, kurie praktiškai mokėsi tokio stebėjimo skrydžio atlikimo procedūrų.
