Gegužės 17–20 d. Lietuvoje su oficialiu vizitu lankysis Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministerijos delegacija, vadovaujama ministerijos valstybės sekretoriaus ir Vokietijos Bundestago nario Kristiano Šmito (Christian Schmidt).
Gegužės 19 d. K. Šmitas ir jį lydinti delegacija lankysis Krašto apsaugos ministerijoje, kur susitiks su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdu Tutkumi, ministerijos valstybės sekretore Jūrate Raguckiene, ministerijos sekretoriumi Renatu Norkumi. Abiejų šalių atstovai aptars NATO plėtrą ir santykius su partneriais, pirmiausia Ukraina ir Gruzija, taip pat tarptautines operacijas, NATO oro policijos misiją, Europos Sąjungos šalių pasirašytoje Lisabonos sutartyje numatyto glaudesnio arba vadinamojo „struktūruoto” bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje perspektyvas, kitus aktualius klausimus.
Vėliau Vokietijos delegacija susitiks su Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Algimantu Matulevičiumi, Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi Žygimantu Pavilioniu.
Lietuva ir Vokietija karinėje ir gynybos srityje bendradarbiauja nuo 1994 metų. Aktyviausiai bendradarbiaujama karinio mokymo, ekspertų tarpusavio konsultacijų srityse. Nuo 1994 metų įvairias Vokietijos karinių pajėgų – Bundesvero – mokymo įstaigas baigė per 300 Lietuvos karių ir civilių tarnautojų, Vokietijos specialistai padėjo rengti Lietuvos karo akademijos kapitonų kursų programą ir organizuoti vokiečių kalbos mokymus Lietuvos kariuomenės Kovinio rengimo centre. Nuo 1997 metų Vokietija skyrė Lietuvos kariuomenei 5 patarėjus, teikė kitą paramą
2005 metais keturi Vokietijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Phantom” su įgulomis ir apie 150 žmonių aptarnaujančio personalo buvo dislokuoti Lietuvos karinėje aviacijos bazėje Šiauliuose – dalyvavo pusmetį trukusioje Baltijos valstybių oro erdvės patruliavimo misijoje.
Įgyvendindama ir stiprindama Europos saugumo ir gynybos politikos priemones, Lietuva 2010 metais priskirs savo karius kartu su Vokietijos, Latvijos, Lenkijos ir Slovakijos kariais budėti viename iš Europos Sąjungos greitojo reagavimo padalinių – kovinėje grupėje.
Europos Sąjungos kovinės grupės – tai daugianacionalinės jungtinės pajėgos, skirtos dalyvauti tarptautinėse krizių valdymo operacijose. Kariai, kuriuos šalys skiria į šias pajėgas, po pusmetį budi aukštos parengties savo šalyje ir yra pasiruošę per maksimaliai trumpą laiką išvykti už Europos Sąjungos ribų, jei būtų priimtas politinis sprendimas panaudoti šias pajėgas krizės rajone.
