Spalio 7-10 dienomis Lietuvoje lankėsi Švedijos Atlanto Tarybos ir Švedijos karo mokslų akademijos nariai – atsargos pulkininkas Bo Hugemark ir atsargos generolas majoras Karlis Neretnieks. Švedijos atsargos karininkai jau kelis dešimtmečius domisi Lietuvos saugumo klausimais ir yra įdėję nemažai pastangų teikiant Lietuvos kariuomenei švedišką karinę techniką ir ginkluotę 1994-1995 metais. Lietuvos visuomenei ir krašto apsaugos sistemos darbuotojams jie pristatė studiją apie Švedijos galimybes ginti Baltijos šalis konflikto regione atveju ir pagal studiją parengtą knygą „Draugų beieškant: apie Švedijos solidarumo su kaimynais strategiją“.
Vizito metu Švedijos strategai dalijosi mintimis apie Švedijos ir Lietuvos karinio bendradarbiavimo perspektyvas bei Šiaurės ir Baltijos valstybių solidarumo svarbą. B.Hugemark ir K. Neretnieks taip pat akcentavo, jog esminis Lietuvos saugumo bei veiksmingos gynybos garantas yra visuomenės pasirengimas ir motyvacija ginti šalį. Todėl viešos diskusijos bei visuomenės domėjimasis Baltijos regiono gynybos veiksmingumu yra neatsiejama valstybės saugumo ir gynybos politikos formavimo dalis.
Svečiai iš Švedijos skaitė paskaitas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ir Kauno įgulos karininkų ramovėje. Karo akademijos kariūnai buvo itin susidomėję Švedijos karo strategų sudarytais regioninių konfliktų scenarijais, tuo tarpu Švedijos atsargos karininkai po paskaitos kariūnams išbandė savo taiklumą lazerinėje akademijos šaudykloje. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute svečiai iš Švedijos susitiko su tarptautinių santykių ir diplomatijos studentais. Nors paskaitoje buvo nemažai karinės terminijos ir žemėlapių, studentus itin sudomino gynybos ir saugumo sąsajos su ekonomika bei politinių sprendimų priėmimu. Strategai iš Švedijos taip pat lankėsi Krašto apsaugos ministerijoje, susitiko su ministerijos departamentų vadovais, o vėliau vakarieniavo su krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene.
Svečiai taip pat lankėsi Kaune ir jo apylinkėse. Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke jie turėjo galimybę pabendrauti su Bazinių karinių mokymų kariais ir instruktoriais. Vėliau, Juozo Lukšos mokymo centre, švedų strategai buvo supažindinti su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų mokymų ir kovinių įgūdžių formavimo sistema, aplankė šarvuotųjų transporterių „M-113“ pratybas Gaižiūnų poligone. Švedijos atsargos karininkai domėjosi Juozo Lukšos mokymo centro karių paruošimo sistema bei vykdomu tarptautiniu bendradarbiavimu, teigė sieksią, kad panašus modelis būtų pritaikytas Švedijos kariuomenėje.
Svečiai iš Švedijos aplankė ir Lietuvos rezistencijos įamžinimo vietas – legendinio partizano Juozo Lukšos-Daumanto žuvimo vietą Pažėrų kaime, Skausmo kalnelį bei Juozo Lukšos-Daumanto muziejų Veiveriuose. Svečiai taip pat turėjo galimybę pabendrauti su Juozo Lukšos broliu Antanu Lukša. Vėliau Švedijos Karo akademijos strategai vyko į Kauną, kur susitiko su karšto apsaugos viceministre Indre Pociūte-Levickiene, patriotinių, jaunimo ir visuomeninių organizacijų atstovais ir visuomene Kauno įgulos karininkų ramovėje. Visuomeninės atstovai buvo ypatingai susidomėję Švedijos vaidmeniu užtikrinant Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių saugumą.
Karo akademijos, J. Lukšos mokymo centro ir Dalios Maciukevičienės nuotraukos
