Kovo 20 d. Europos Sąjungos šalių gynybos ministerijų politikos direktorių susitikime Briuselyje dalyvavęs Krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis pabrėžė, kad siekiant didesnio ES vaidmens tarptautinio saugumo srityje būtina daugiau dėmesio skirti kovos su krizėmis pajėgumų, tokių kaip ES kovinės grupės, plėtojimui.
Kaip priemones, leisiančias sustiprinti ir veiksmingai panaudoti ES kovines grupes, KAM atstovas pasiūlė numatyti lankstesnes kovinių grupių panaudojimo sąlygas, labiau suvienodinti grupėms priskirtų nacionalinių pajėgų parengimą ir vertinimą, taip pat siekti, kad šalys, skiriančios grupėms savo karius, prie šių grupių formavimo prisidėtų vienoda dalimi.
ES šalių politikos direktorių susitikimas surengtas ruošiantis metų pabaigoje planuojamai Europos Vadovų Tarybos strateginei diskusijai dėl tolesnio ES šalių bendradarbiavimo gynybos srityje. Diskusiją sudarys trys pagrindiniai klausimai: Bendrosios saugumo politikos efektyvumo ir poveikio didinimo, ES karinių pajėgumų ir ES gynybos pramonės stiprinimo.
„Mūsų nuomone diskusija dėl ES vaidmens tarptautinio saugumo srityje turi apimti ES galimybes prisidėti prie saugumo plėtros ES kaimynystėje ir taip pat galimybes raguoti į naujus saugumo iššūkius, tokius kaip grėsmes energetiniam ir kibernetiniam saugumui“, – susitikime taip pat pabrėžė V. Urbelis.
Pasak jo, būtent šiems uždaviniams Lietuva planuoja skirti daugiausia dėmesio per savo pirmininkavimą ES Tarybai šių metų antrąjį pusmetį.
Tarp Lietuvos pirmininkavimo prioritetų stiprinant ES Bendrąją saugumo ir gynybos politiką – siekti aktyvesnio bendradarbiavimo su Rytų partnerėmis saugumo ir gynybos srityje, daugiau dėmesio skirti energetiniam saugumui, taip pat stiprinti ES Bendrąją saugumo ir gynybos politiką plėtojant kovos su krizėmis pajėgumus – ES kovines grupes – ir dalyvaujant ES tarptautinėse operacijose.
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu daugiau nei 100 Lietuvos karių budės ES kovinėje grupėje, suformuotoje bendrai su kariais iš Didžiosios Britanijos, Latvijos, Nyderlandų ir Švedijos.
ES kovinės grupės (angl. EU Battle Groups) – tai daugianacionalinės ES greitojo reagavimo pajėgos, suteikiančios galimybę greitai reaguoti į kylančias krizes. Panašiai kaip ir NATO greitojo reagavimo pajėgas, ES kovines grupes sudaro kariniai vienetai, kuriuos po pusmetį budėti pajėgose rotuodamos skiria šalys narės.
Budėjimo metu kovinei grupei priskirti Lietuvos kariai aukštos parengties tarnaus savo nuolatinės dislokacijos Lietuvoje vietoje, o jei grupė būtų aktyvuota, jie į nustatytą užduoties rajoną bus pasirengę išvykti per 5–10 dienų ir operacijos vietoje išsilaikyti nuo 30 iki 120 dienų. Vieną kovinę grupę sudaro apie 2 tūkst. karių.
ES Tarybos Prezidento Hermano Van Rompuy siūlymu į 2013 metų Europos Vadovų Tarybos darbotvarkę buvo įtraukti gynybos klausimai, akcentuojant, kad kintanti tarptautinė saugumo aplinka reikalauja strateginio lygmens diskusijos dėl tolesnio ES šalių bendradarbiavimo gynybos srityje.
Ruošiantis valstybių lyderių susitikimui, šalių pozicijos diskusijos klausimai iš anksto aptariamos ir derinamos įvairiais lygmenimis: politikos ekspertų, ministrų.
Nuotraukoje (aut – Alfredas Pliadis (KAM) – šių metų antrą pusmetį budėti ES kovinėje grupėje besiruošianti Lietuvos karių kuopa kovo 21 d. Pabradės poligone dalyvavo vertinamosiose lauko pratybose
