Gegužės 3 d. paskelbti koordinuoti ES, NATO bei partnerių solidarumo pareiškimai dėl APT28 (angl.Advanced Persistant Threat, APT) grupuotės priskyrimo Rusijai ir priešiškos veiklos, nukreiptos prieš Vokietijos, Čekijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Švedijos ir kitų sąjungininkių institucijas ir procesus.
Koordinuoti ES, NATO ir partnerių veiksmai remiasi šią savaitę viešai paskelbtomis nacionalinėmis Vokietijos bei Čekijos atribucijomis ir ankstesniais kitų valstybių, įskaitant Lietuvos, duomenimis dėl Rusijos grupuotės kibernetinių šnipinėjimo operacijų.
„Kaip ir kitos mūsų sąjungininkės, Lietuva nuolat fiksuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų programišių vykdomą kibernetinio šnipinėjimo veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos informacines sistemas. Tai yra netoleruotina ir Lietuva kartu su tarptautine bendruomene yra pasirengusi taikyti koordinuotas priemones, siekiant stabdyti ir atsakyti Rusijos operacijoms kibernetinėje erdvėje“, – sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Lietuvos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir žvalgybos institucijos dar 2016 m. nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje ir 2019 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime viešai skelbė apie šalyje fiksuojamus atvejus, kuomet buvo naudojama speciali šnipinėjimo programinė įranga, siejama su Rusijos žvalgybos tarnybomis dirbančia grupuote APT28. Lietuvos institucijos išskyrė, kad pagrindinės Rusijos kibernetinės grupuotės informacijos rinkimo sritys – politinė, karinė ir ekonominė.
ES vyriausiasis užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinis Josepas Borrellis savo deklaracijoje visų ES valstybių narių vardu pabrėžė tarptautinės bendruomenės bendradarbiavimo poreikį, siekiant užtikrinti 2024 m. ES valstybėse narėse ir daugiau nei 60 kitų pasaulio valstybių vyksiančių rinkimų saugumą.
Šie koordinuoti ES, NATO ir partnerių veiksmai, atsakant į kenkėjišką Rusijos kibernetinę veiklą, nėra pirmieji. Dar2022 m. gegužės 10 d. ES pirmą kartą istorijoje oficialiai priskyrė kibernetinę ataką Rusijai, nes ši, likus kelioms valandoms iki masinio įsiveržimo į Ukrainą, įvykdė kibernetinę ataką prieš JAV palydovinio ryšio operatoriaus „Viasat“ valdomą palydovų tinklą KA-SAT. Tuomet dėl šios atakos sutriko interneto tiekimas ne tik Ukrainoje, bet ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Graikijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Lietuvos iniciatyva 2022 m. liepos 19 d. taip pat paskelbta bendra ES deklaracija dėl prieš Lietuvą ir kitas Europos šalis nukreiptų prorusiškų kibernetinių programišių atakų Rusijos karo Ukrainoje kontekste. Taip pat siekdamos atgrasyti iš trečiųjų šalių ar nusikalstamų veikėjų kylančias kibernetines grėsmes ir atakas, ES ir NATO sąjungininkės taiko tikslines sankcijas su kibernetiniais išpuoliais susijusiems Rusijos asmenims ar subjektams.
