Prieš 80 metų, 1933 m. liepos 15 d., Lietuvos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, garsieji „Lituanica“ pilotai, be nusileidimo skridę 37 val. 11 minučių įveikė 6 411 kilometrų. Tai buvo antras tuo metu skrydžio be nusileidimo pasiekimas aviacijos pasaulyje, įėjęs į transatlantinių skrydžių istoriją.
Liepos 14 d. S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui paminėti Lenkijoje, Ščecine, Pščelnike ir Myslibuže, vyko renginiai, kuriuose Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujamos delegacijos sudėtyje dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius, kiti ministerijos ir kariuomenės atstovai.
Pagerbiant Lietuvos lakūnus Ščecine Šv. Jokūbo katedroje aukotos šv. Mišios, prie S. Dariaus ir S. Girėno atminimo lentos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai padėjo gėlių.
Pščelniko miške, kuriame sudužo „Lituanica“, į Garbės sargybą prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo stojo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai, prie paminklo vyko S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-ųjų metinių minėjimas ir vainikų padėjimo ceremonija. Garbės sargybos kariai atliko pagarbos ir atminimo salves, grojo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, Myslibužo Dariaus ir Girėno gimnazijos ir Punsko moksleiviai atliko meninę programą.
Renginio metu startavo tradicinis estafetinis pagarbos bėgimas „Soldinas – Kaunas“. Jį jau penktą kartą organizuoja Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija, siekdama įamžinti Lietuvos lakūnų žygdarbį. Startavę Soldine (dabar Myslibužas) 20 bėgimo dalyvių finišuos prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo Kaune.
Myslibužo miestelyje, S. Dariaus ir S. Girėno skverelyje prie koplytėlės, kurioje po lėktuvo katastrofos buvo pašarvoti lakūnai prieš pargabenant juos į Lietuvą, yra atidengtas paminklinis akmuo. Lietuvos didvyriams atminti iššautos pagarbos ir atminimo salvės, Garbės sargybos kuopa surengė parodomąją programą Myslibužo miesto gyventojams.
***
Iki S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 1933-ųjų vasarą Atlanto vandenyną bandyta perskristi 73 kartus, tačiau tik apie 30 skrydžių buvo sėkmingi ir tik tris kartus pavyko be nutūpimo nuskristi daugiau kaip 6 tūkst. kilometrų.
Savo sumanymui įgyvendinti S. Darius ir S. Girėnas įsigijo šešiavietį 365 AJ lėktuvą „Bellanca Pacemaker CH-300” ir jį patobulino – pailgino sparnus, įmontavo galingesnį variklį, įrengė papildomus kuro ir tepalų bakus.
1933 m. liepos 15 d. 16 val. 24 min., nedideliu lėktuvu, pavadintu „Lituanica”, pakilę iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennett) aerodromo, lakūnai pasiryžo įveikti Atlantą ir be nutūpimo nuskristi iki Kauno. Deja, 1933 m. liepos 17 d., 0 val. 36 min., dabartinės Lenkijos žemėje, Myslibužo (buvęs Soldinas) apylinkėse, Pščelniko kaimo miške, amžinai nurimo perskridusių Atlantą ir didelę Europos dalį narsiųjų lakūnų širdys ir „Lituanicos” gausmas. Iki skrydžio pabaigos – Kauno aerodromo – tebuvo likę apie 650 kilometrų, maždaug trys skridimo valandos.
S. Dariaus ir S. Girėno skrydis numatytu maršrutu buvo tiksliausias. Pagal be nusileidimo nuskristą nuotolį – 6 411 kilometrų – tai buvo antras pasiekimas aviacijos istorijoje. „Lituanicos” skrydis trukęs tik 37 val. 11 min. spėjo išgarsinti pasaulyje Lietuvos vardą, įeiti į transatlantinių skrydžių istoriją ir kaip antras pagal nuskristą be nutūpimo nuotolį bei pirmas skrydis, atvėręs kelią pašto gabenimui lėktuvais.
1936 m. Pščelnike, kuriame sudužo „Lituanica”, pagal architekto V. Landsbergio-Žemkalnio projektą, buvo atidengtas originalus paminklas. 1989 metais Lietuvos aviatorių iniciatyva greta paminklo pastatyta klėtelė, kurioje įrengtas memorialinis lakūnų muziejus.
Lietuvos lakūnų skrydžiui atminti paminklai pastatyti ir Kuhdamme (1936 m., dabar Pszcelnik, Lenkija), Čikagoje (1935 m.), Niujorke (1958 m.), Beverli Šore (1971 m.), Kaune (1993 m.). Vokiečių okupacijos metais (1943 m.) lietuvių skulptorius Bronius Pundzius iškalė Puntuko akmenyje Anykščių šilelyje lakūnų bareljefus ir dalį testamento teksto. 1958 m. dabartinio Vytauto Didžiojo karo muziejaus patalpose atidaryta transatlantinio skrydžio ekspozicija.
2008 m. Lenkijoje, Myslibužo miestelyje, S. Dariaus ir S. Girėno skverelyje prie koplytėlės atidengtas paminklinis akmuo su atminimo lenta, Ščecino Šv. Jokūbo koplyčioje S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą atminti taip pat atidengta atminimo lenta.
(Vytauto Didžiojo karo muziejaus informacija).
***
Kiti renginiai, skirti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą 80-osioms metinėms paminėti:
Liepos 20–21 d. S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-oioms metinėms skirti renginiai vyks Kaune.
Liepos 20 d. – Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčioje bus aukojamos mišios už lakūnus, Aukštųjų Šančių karių kapinėse vyks Lakūnų pagerbimo ceremonija, S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome vyks Aviacijos šventė.
Liepos 21 d. – prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo bus padedamos gėlės, koncertuos Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras.
Ievos Budzeikaitės nuotraukos
