Lapkričio 17 d. krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas Lietuvos šaulių sąjungos surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Visuomenė – šalies saugumo garantas?“ pabrėžė gyventojų įsitraukimo ir indėlio į valstybės saugumą ir jos gynybą svarbą.
Atidarymo kalboje viceministras Krašto apsaugos sistemos vardu padėkojo šauliams už renginį, kuriame kaskart nagrinėjamos aktualios, šalies ir regiono saugumui svarbios temos.
„Manau, kad daugelis iš mūsų esančių čia sutiks, kad ypatingai svarbu, jog pastaruoju metu vis daugiau ir garsiau kalbamės apie gyventojų įsitraukimą ir indėlį į valstybės saugumą ir jos gynybą. Žinoma, liūdina tai, kad vis dar išlieka aplinkybės, paskatinusios mus atidžiau pažvelgti į šią svarbią temą. Tačiau gera naujiena yra ta, kad imame suprasti, jog tai nėra kažkieno kito – valstybės institucijų, kariuomenės, sąjungininkų – , bet mūsų visų, šalies gyventojų, rūpestis, – sakė viceministras.
Konferencijoje dalyvauja Lietuvos krašto apsaugos ministerijos atstovai, savo įžvalgomis dalijasi akademinės bendruomenės nariai, politikai.
Konferencija skirta Lietuvos visuomenei, siekiant parodyti, kokį svarų ir realų indėlį gali teikti piliečiai, norintys prisidėti prie savo šalies saugumo stiprinimo.
Krašto apsaugos viceministro V. Umbraso kalba Lietuvos šaulių sąjungos tarptautinėje konferencijoje „Visuomenė – šalies saugumo garantas?“ konferencijoje
Gerbiami šauliai, konferencijos dalyviai ir svečiai,
Leiskite jus pasveikinti susirinkus į šią jau tradicine tampančia Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamą konferenciją. Krašto apsaugos sistemos vardu norėčiau padėkoti šauliams už šį renginį, kuriame kaskart nagrinėjamos aktualios, šalies ir regiono saugumui svarbios temos, ir už galimybę jame išsakomas idėjas išgirsti ir tiems žmonėms, kurie šiandien negalėjo būti šioje salėje.
Manau, kad daugelis iš mūsų esančių čia sutiks, kad ypatingai svarbu, jog pastaruoju metu vis daugiau ir garsiau kalbamės apie gyventojų įsitraukimą ir indėlį į valstybės saugumą ir jos gynybą. Žinoma, liūdina tai, kad vis dar išlieka aplinkybės, paskatinusios mus atidžiau pažvelgti į šią svarbią temą. Tačiau gera naujiena yra ta, kad imame suprasti, jog tai nėra kažkieno kito – valstybės institucijų, kariuomenės, sąjungininkų – , bet mūsų visų, šalies gyventojų, rūpestis.
Lietuvos patirtis kovose už laisvę byloja, kad ji neįmanoma tiek be dvasinio, tiek be praktinio visuomenės atsidavimo šiam tikslui. Leiskite pacituoti partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą: „Tauriausieji Lietuvos sūnūs ir dukros žuvo vienas po kito kovoje su nepalyginamai gausesniu priešu, bet jam nepasidavė. (…) Tačiau lietuvių tauta dar nežuvus. Mes tiek metų išsilaikėme kovodami tik jos sveikojo kamieno dvasiškai ir medžiagiškai remiami. Mes gyvenome ir kovojome vadovaudamiesi visos tautos kilniais idealais. Tie idealai nežuvo ir tautoje tebėra gyvi.“
Šios generolo mintys yra nubrėžusios gaires šiandien krašto apsaugos sistemos vykdomiems darbams. Turime du pagrindinius tikslus. Pirmasis – užtikrinti visapusišką piliečių pasirengimą valstybės gynybai, apimantį tiek gyventojų pilietinės valios – pasiryžimo kovoti už valstybės nepriklausomybę – stiprinimą, tiek jų gebėjimus vykdyti valstybės gynybą. Antrasis tikslas – užtikrinti, kad šis visuomenės pasiryžimas ir gebėjimai efektyviai papildytų šalies ginkluotųjų pajėgų ir sąjungininkų veiksmus. Pastaruoju metu matome vykstant puikius pokyčius vis labiau integruojant Lietuvos šaulių sąjungą į šalies gynybos sistemą.
Džiugu, kad šiandien šioje konferencijoje turėsime progą į visuomenės įsitraukimą į gynybą pažvelgti konceptualiau. Įsigilinti, kur visuomenė atsiduria bendroje valstybės gynybos sistemoje, kaip jos įsitraukimas prisideda prie valstybės gynybos, kokiais būdais šis įsitraukimas pasireiškia, kaip galėtume jį sustiprinti, kaip suderinti kartais skirtingus šio proceso dalyvių lūkesčius.
Kalbant apie Lietuvą, labai svarbu, kad šiandien turėsime galimybę pasikalbėti apie tai, kokia situacija yra mūsų valstybėje, koks visuomenės požiūris į dalyvavimą savo šalies gynyboje. Krašto apsaugos ministerijai tai svarbu todėl, kad žinotume, kaip toliau reikėtų stiprinti bendradarbiavimą su visuomene, kad galėtume įvertinti, kokie mūsų žingsniai buvo sėkmingi, o ką kaip tik galėtume patobulinti.
Dėl šios priežasties labai džiugu ir tai, kad konferencijoje savo įžvalgomis pasidalins svečiai iš įvairių šalių, skirtingų institucijų. Šioje srityje vienais pagrindinių mūsų darbo įrankių turi būti kūrybingumas ir išradingumas. Neabejoju, kad klausydamiesi pranešimų išgirsime daug naujų ir netikėtų pasiūlymų, kaip visuomenė gali prisidėti prie šalies saugumo ir gynybos. Vis dėlto, lygiai taip pat reikalinga atkreipti dėmesį į jau išbandytus ir patikrintus metodus, pasidalinti išmoktomis pamokomis – tiek sėkmės istorijomis, tiek galbūt ne iki galo pasiteisinusiomis priemonėmis. Esu tikras, kad mūsų draugai ir kolegos iš Estijos, Lenkijos, Izraelio ir Ukrainos pasidalins neįkainojama patirtimi, net jei ji įgyta skaudžiomis pamokomis. Turime prisiminti seną patarimą, kad geriausia mokytis iš kitų klaidų. O šiame procese ypatingai svarbu nebijoti kalbėti apie jas, nes nuo to priklauso mūsų saugumas: jei išauštų diena X, turime žinoti, kad mūsų kovos būdai yra veiksmingi.
Svarbiausia, ko norėčiau mums visiems palinkėti, yra tai, kad tegu šiandien išsakytos idėjos ir mintys nepasilieka tarp šių sienų. Pasiimkime jas su savimi ir kasdieniu darbu auginkime savo bendraminčių rate, organizacijose, institucijose, nes nuo šiol kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už tų idėjų sėkmę.
Leiskite dar kartą padėkoti Lietuvos šaulių sąjungai už šią konferenciją, o visiems dalyviams palinkėti įdomių ir prasmingų diskusijų.
Alfredo Pliadžio (KAM ) nuotraukos
