Nuo 2013 metų Krašto apsaugos ministerija įgyvendina Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymo nuostatas, kurios numato tik profesinės karo tarnybos karių apgyvenimą tarnybinėse gyvenamosiose patalpose iki 3 mėnesių.
Tarnybinių butų sistema krašto apsaugos sistemoje iš esmės nepasiteisino, nes nebuvo galimybės šią socialinę garantiją visiems kariams taikyti vienodai ir teisingai. Krašto apsaugos sistemoje tarnauja daugiau nei 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, iš jų kasmet rotuojasi apie 900 karių, tuo tarpu sistemoje buvo apie 350 tarnybinių butų. Be to, atsirado ir piktnaudžiavimo atvejų, kai asmenys, baigę tarnybą sistemoje, neišsikeldavo iš tarnybinių butų.
Vienintelis racionalus kelias įgyvendinti šį įstatymą buvo butus perduoti VĮ „Turto bankui“. Butai, kurių gyventojai yra socialiai remtini ir kurie pagal Civilinio kodekso nuostatas negali būti iškeldinami iš tarnybinių butų, nesuteikus jiems kitų gyvenamųjų patalpų, VĮ „ Turto bankas“ perduoti nebuvo. Kitiems suteikiama galimybė išsipirkti butus iš VĮ „Turto bankas“ aukciono būdu arba sudaryti ilgalaikes nuomos sutartis.
Iš viso VĮ „ Turto bankas“ šių metų spalio-lapkričio mėnesiais turėtų perimti visus krašto apsaugos sistemos tarnybinius butus. „Turto bankas“ butus parduoda aukciono būdu, aukcionai skelbiami viešai svetainėje www.turtas.lt.
Sprendimas laipsniškai atsisakyti tarnybinių butų priimtas prieš septynerius metus, siekiant išspręsti neefektyviai naudojamo tarnybinių butų fondo problemą. Priimant šį sprendimą buvo atsižvelgta į tai, kad dauguma krašto apsaugos sistemos valdomų tarnybinių butų nepatenkina karių ir jų šeimų poreikių dėl vietos, dydžio ir gyvenimo sąlygų. Be to, siekiant išlaikyti tinkamos būklės tarnybinius butus, krašto apsaugos sistema turėtų periodiškai skirti lėšų jų atnaujinimui, tačiau dėl ribotų išteklių to užtikrinti negali.
Racionalų valstybės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimą apsunkino ir asmenys, kurie nebetarnauja ir nebedirba krašto apsaugos sistemoje, tačiau tebegyveno šiuose butuose nepaisydami raginimų išsikleti.
Lėšas, gautas pardavus butus, kariuomenė investuos į tiesiogiai su gynybiniais pajėgumais susijusią infrastruktūrą.
Dėl asmenų, gyvenančių krašto apsaugos sistemos institucijų tarnybiniuose butuose, pretenzijų pagrįstumo ir teisėtumo
Tarnybiniai butai suteikiami tik kario tarnybos laikotarpiui. Kariui išėjus iš tarnybos jis neįgyja jokių teisių į valstybei priklausantį turtą (t. y. tarnybinį butą), išskyrus tam tikras garantijas numatytas Civiliniame kodekse, kai karys negali būti iškeldintas iš tarnybinio buto, nesuteikiant jam kito.
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė, prieš perduodamos butus VĮ „ Turto bankas“, įvertino asmenų, kuriems buvo suteikti tarnybiniai butai, įgytas garantijas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, todėl tarnybiniai butai, kuriuose gyvena asmenys įgiję šias garantijas, VĮ „Turto bankas“ perduoti nebuvo.
Dėl garantijų, numatytų 1964 m. Civiliniame kodekse, galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d., taikymo
Vadovaujantis šio kodekso 363 str., suteikiant kitą gyvenamąją patalpą iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinti:
1) krašto apsaugos ir policijos pareigūnų, kuriems buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa ir kurie žuvo ar dingo be žinios, gindami Lietuvos Respubliką arba eidami kitokias tarnybos pareigas, šeimos nariai;
2) mirusio darbuotojo, kuriam buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, šeimos nariai;
3) tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkas, išėjęs į senatvės pensiją;
4) I ir II grupės invalidai, taip pat darbuotojai, atleisti iš darbo dėl sveikatos būklės;
5) reabilituotas tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkas;
6) asmenys, atleisti iš darbo likvidavus įmonę, įstaigą, organizaciją arba sumažinus darbuotojų skaičių;
7) vieniši asmenys, su kuriais kartu gyvena nepilnamečiai vaikai.
Šio kodekso 363 str. numatytos garantijos taikomos tik tuo atveju, jeigu asmenys, gyvenantys tarnybinėse gyvenamosiose patalpose, šias garantijas įgijo iki 2001 m. birželio 30 d., t. y. iki šio kodekso ir straipsnio galiojimo dienos.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai atsargos kariai, gyvenantys tarnybiniuose butuose, teigia, kad jie įgijo CK 363 str. 3 p. numatytą garantiją, nes jie yra išėję į atsargą ir gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Krašto apsaugos ministerijos teisininkai atkreipia dėmesį, kad teismai, spręsdami bylas dėl asmenų iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, yra pažymėję, kad šiame teisės akte vartojama senatvės pensijos sąvoka nėra tapati pareigūnų ir karių valstybinei pensijai, kuri skiriama ištarnavus nustatytą metų skaičių. Todėl CK 363 str. 3 p. numatyta garantija atsargos kariams, gaunantiems pareigūnų ir karių valstybines pensijas, taikoma tik tuo atveju jeigu jiems iki 2001 m. birželio 30 d. buvo paskirta senatvės pensija.
Dėl garantijų, numatytų Butų kodekse, taikymo
Daug neaiškumų kyla ir dėl Butų kodekso 105 str. numatytų garantijų taikymo tarnybinių butų gyventojams, kurie, jų teigimu, yra ištarnavę ne mažiau kaip 10 metų krašto apsaugos sistemos institucijose. Krašto apsaugos sistemos instutucijos asmenims tarnybinius butus pradėjo suteikti nuo 1991 metų. Todėl šios garantijos šie asmenys įgyti negalėjo, nes Butų kodeksas galiojo iki 1998 m. liepos 1 dienos. Be to, asmenims tarnybiniai butai krašto apsaugos sistemoje buvo suteikiami vadovaujantis Civilinio kodekso ir Krašto apsaugos tarnybą reglamentuojančių teisės aktų pagrindais, o ne vadovaujantis Buto kodekso normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Butų kodekso 105 str. 6 p. įtvirtinta garantija galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad asmenims tarnybinės gyvenamosios patalpos buvo suteiktos Butų kodekse nustatytais pagrindais.
Dėl pareigos išsikelti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų
Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 362 str. ir šiuo metu galiojančio 2000 m. Civilinio kodekso 6.620 str., Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63 str. nuostatas, galiojusias jų profesinės karo tarnybos sutarčių nutraukimo metu, pasibaigus darbo ar tarnybos santykiams, darbuotojas ar karys, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, privalo išsikelti iš nuomojamų tarnybinių patalpų kartu su gyvenančiais šeimos nariais. Neišsikėlę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų fiziniai asmenys iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, išskyrus 2000 m. CK 6.616, 6.621 straipsniuose nustatytus atvejus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teisė naudotis tarnybine gyvenamąja patalpa yra nulemta tam tikros aplinkybės, t. y. būtinybės eiti tas pareigas, dėl kurių ir buvo suteiktas atitinkamas tarnybinis butas.
Nuomininkui nutraukus darbo sutartį (tarnybą), negrįžus į tarnybą, jis turi vykdyti tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir, pasibaigus jo tarnybos laikui, kartu su šeima išsikelti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, o jiems neišsikėlus, nuomininkas ir jo šeima pagal CK 6.620 straipsnį turi būti iškeldinti iš tarnybinės gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Todėl ir atsargos kariai ir asmenys, su kuriais tarnybos ar darbo santykiai yra nutrūkę ir kurie neįgijo garantijų nustatytų minėtuose teisės aktuose, neįgijo ir teisės gyventi nuomojamosiose gyvenamosiose patalpose. Todėl šie asmenys privalo išsikelti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų arba teisės aktų nustatyta tvarka – aukciono būdu, šias patalpas įsigyti. Be to, krašto apsaugos sistemos institucijų su nuomininkais pasirašytuose tarnybinių gyvenamųjų patalpų sutartyse nėra numatytų sąlygų, leidžiančių jiems, nutraukus darbo ar tarnybos santykius, toliau šiose patalpose gyventi.
Įstatymai ir kiti teisės aktai nenumatė, kad krašto apsaugos sistemos institucijos galėtų suteikti tarnybinius butus ilgesniam nei tarnybos laikotarpiui. Dauguma asmenų sąžiningai ir atsakingai vykdydami įstatymuose ir sutartyse numatytus reikalavimus, išsikėlė iš tarnybinių butų baigę arba pakeitę tarnybos vietą. Todėl asmenims, baigusiems tarnybą ir gyvenantiems tarnybiniuose butuose, negalėjo atsirasti jokių teisėtų lūkesčių toliau gyventi juose.
Dėl tarnaujančių karių pareigos išsikelti iš tarnybinių butų
Vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 135-6875) 19 str. 1 d., asmenys, kuriems tarnybiniai butai buvo suteikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, turėjo teisę naudotis šiais tarnybiniais butais vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne ilgiau, negu jie tarnauja (dirba) krašto apsaugos sistemoje ar yra perkeliami į kitą tarnybos vietovę. Tai reiškia, kad kariai turėjo teisę naudotis tarnybiniais butais iki 2014 m. sausio 1 d., o pasinaudoję Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63 str. 4 d. nuostatomis tarnybiniuose butuose gyventi iki 2014 m. kovo 31 dienos.
