Kovo 14 d. Romoje vykusiame tarptautiniame Europos gynybos temai skirtame seminare pranešimą skaitęs Krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis pabrėžė Europos Sąjungos (ES) šalių bendradarbiavimo karinio mokymo ir rengimo srityje svarbą. Šio seminaro metu buvo siekiama įvertinti įvairius ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos aspektus ir taip prisidėti prie metų gale vyksiančios Europos vadovų diskusijos gynybos tema.
Pasak politikos direktoriaus, ES karinis mokymas yra ypač daug žadanti sritis, kuri mažina supratimo apie saugumo iššūkius skirtumus, padeda šalims geriau suprasti viena kitos saugumo problemas ir taip prisideda prie ES strateginės kultūros kūrimo.
Lietuvos atstovas taip pat akcentavo būtinybę Europos karinio mokymo ir rengimo sistemą plėtoti kartu su Šiaurės Atlanto sąjungininkais ir į ES mokymus daugiau įtraukti ES ir NATO partneres.
„Partnerystė yra svarbi ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos dalis, o NATO ir ES bendradarbiavimas su Rytų ir Viduržemio jūros regiono šalimis reiškia didesnį saugumą“, – sakė V. Urbelis.
Krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius iškėlė patikos fondo, kurio lėšomis galėtų būtų finansuojamas Rytų partnerių dalyvavimas europinėje karinio mokymo ir rengimo veikloje, steigimo idėją. Toks fondas galėtų padėti Rytų partnerėms geriau suprasti ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką ir aktyviau prisidėti prie bendrų iniciatyvų, pvz. dalyvaujant ES operacijų ir misijų.
Lietuva pirmininkavimo ES Tarybai metu ketina skirti didelį dėmesį Rytų partnerių įtraukimui į ES karinio mokymo iniciatyvas (kartu su Europos saugumo ir gynybos koledžu ir Austrijos gynybos ministerija planuoja organizuoti orientacinius Bendrosios saugumo ir gynybos politikos kursus Rytų partnerių atstovams). Lietuva savo pirmininkavimo metu taip pat planuoja tęsti anksčiau pradėtas iniciatyvas, o karinio mokymo sritį įtraukti į Lietuvos renginių programas.
Krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius taip pat pabrėžė, kad ES karinio rengimo ir mokymo programos turėtų atspindėti naujus saugumo iššūkius ir jų šaltinius – grėsmes energetiniam ir kibernetiniam saugumui, visuotinį atšilimą, biotechnologijas ir kt. V. Urbelio teigimu, kurdamos mokymo programas šalys galėtų remtis jau esama specializacija ir sukaupta patirtimi, pvz., Lietuva yra sukaupusi didesnę patirtį energetinio saugumo ir santykių su Rytų kaimynėmis, Latvija – strateginės komunikacijos, Estija – kibernetinės gynybos srityse.
