Liepos 8 d. krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius išsiuntė laišką tarptautinės nevyriausybinės žmogaus teisių apsaugos organizacijos Amnesty International generalinei sekretorei Irene Khan. Laiške ministras pateikė komentarą dėl teiginio Amnesty International 2004 metų pranešime apie esą brutalų elgesį su šauktiniais Lietuvos kariuomenėje.
Lietuvai skirta Amnesty International metinio pranešimo dalis yra grindžiama Jungtinių Tautų (JT) Komiteto prieš kankinimus bei Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją pranešimais, kuriuose įvertinama, kaip Lietuva įgyvendina prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Brutalumo kariuomenėje klausimas buvo iškeltas 2003 m. lapkričio 21 d. JT Komiteto išvadose bei rekomendacijose, pateiktose įvertinus Lietuvos ataskaitą apie atitinkamos JT konvencijos įgyvendinimą.
Ministras atkreipė dėmesį, kad Amnesty International pranešimo teiginys, esą JT Komitetas paragino Lietuvą nustatyti procedūras, užtikrinančias nepriklausomą brutalaus elgesio su šauktiniais kariuomenėje tyrimą, yra netikslus. Iš tikrųjų Komitetas buvo išreiškęs susirūpinimą, jog nepakanka informacijos apie netinkamą elgesį su šauktiniais ir rekomendavo garantuoti, kad kariuomenės pareigūnai skubiai tirtų gautus pranešimus.
Krašto apsaugos ministro teigimu, informacija apie netinkamą elgesį kariuomenėje nėra gausi. Pavyzdžiui, 2000–2003 metais karo policija iškeldavo vidutiniškai po 6 bylas dėl vadinamųjų „nestatutinių santykių” – fizinio smurto ar žeminančio elgesio, o 2004 metais buvo pradėtas tik vienas toks tyrimas. Per metus atliekama 10–15 tarnybinių patikrinimų dėl drausminės atsakomybės taikymo kariams už neleistiną elgesį kitų karių atžvilgiu.
Ministras pabrėžė, kad informacija apie netinkamą elgesį kariuomenėje yra vieša. Šalies žiniasklaida labai jautriai reaguoja į tokio pobūdžio reiškinius ir daug prisideda išaiškinant negeroves.
Reguliarios visuomenės nuomonės apklausos liudija didelę visuomenės paramą ir pasitikėjimą Lietuvos kariuomene. L. Linkevičiaus nuomone, tai įrodo, kad Lietuvai pavyko sukurti karines pajėgas, kurios iš esmės skiriasi nuo buvusios SSRS okupacinės kariuomenės. Beje, šioje kariuomenėje buvo paplitę nestatutiniai santykiai.
Atsiliepdamas į JT Komiteto prieš kankinimus rekomendaciją garantuoti greitą skundų dėl netinkamo elgesio tyrimą, krašto apsaugos ministras pažymėjo, kad Lietuvoje yra įdiegtos veiksmingos tokių skundų tyrimo procedūros. Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja karo policijos pareigūnus, gavus informaciją iš bet kokio šaltinio nedelsiant pradėti tyrimą.
Kariuomenės drausmės statutas nustato išsamią drausmės pažeidimų tyrimo tvarką. Visi kariai skundus gali paduoti žodžiu, raštu pagal pavaldumą arba tiesiogiai krašto apsaugos generaliniam inspektoriui. Švenčių ir nedarbo dienomis į generalinį inspektorių galima kreiptis telefonu įrašant skundo turinį į autoatsakiklį. Kreipimasis gali būti anoniminis.
Krašto apsaugos ministras taip pat informavo Amnesty International generalinę sekretorę, kad kariai gali pateikti skundus ir Seimo kontrolieriams. Jie gauna palyginti nedaug nusiskundimų dėl netinkamo elgesio tarnyboje. 2004 metais pradėtas tirti tik vienas toks skundas.
