Rugpjūčio 31 d. minint Laisvės dieną surengtoje spaudos konferencijoje „Laisvės diena ir požiūris į šalies gynybą“ norėjau atkreipti visų mūsų dėmesį į valstybės gynybos finansavimo tendencijas, kurios niekada nebuvo geros, tačiau pastaruoju metu atrodo grėsmingos.
2009 m. pradžioje, kai naujajai LR Vyriausybei reikėjo suvaldyti begriūnančią šalies finansų sistemą ir gana drastiškai sumažinti visų valstybės valdymo sričių asignavimus, krašto apsaugos sistema buvo solidari ir labai sąžiningai „apkarpė“ savo 2010 metų biudžetą. Jei 2009 m. – pakeitus 2008 m. suplanuotus „utopinius“ planus – KAS išlaidos buvo 994,2 mln. Lt, t. y. 1,08 proc. nuo BVP, tai 2010 m. gynybai yra skirta 850,5 mln. Lt, ir tai sudaro 0,91 proc. nuo BVP.
Kaip LR Vyriausybės narė gerai suprantu, kad tiek ekonominė, tiek finansinė situacija šalyje yra tik stabilizuota ir ūkio atsigavimo rodikliai labai kuklūs, tačiau, būdama atsakinga už krašto apsaugos sistemos, taigi, ir kariuomenės raidos politiką, negaliu neinformuoti visuomenės, kad esantis finansavimas yra neadekvačiai mažas. Šiais metais Finansų ministerijos pateiktas 2011 m. asignavimų limitas yra 850,4 mln. Lt, o tai sudaro 0,88 proc. nuo BVP. Vadinasi, „krentame“ dar žemiau, nors palyginus su kitomis valstybės valdymo sritimis, mūsų finansavimo dydis jau šiemet yra pasiekęs 2004 m. lygį, kai kitos sritys vis dar turi 2006 m. asignavimų dydžius. Juolab, kad beveik visos sritys, išskyrus gynybą, turi galimybę pritraukti lėšas iš Europos Sąjungos fondų. Krašto apsaugos ministerijos pateiktas asignavimų poreikis 2011 m. yra 981,4 mln. Lt, t. y. 1,01 nuo BVP. Tai ne finansavimo didinimas kitų šalies valdymo sričių sąskaita, o tik pastangos išlaikyti bendrą visam šalies ūkiui 2006 m. finansavimo lygį. 2010 m. valstybės biudžeto asignavimai krašto apsaugai pagal sritis su ES paramos lėšomis užėmė trečią vietą nuo galo iš 10 asignavimo sričių. Mažiau lėšų buvo skirta tik poilsiui, kultūrai ir religijai bei būstui ir komunaliniam ūkiui. Ar su tokiu požiūriu į savo krašto gynybą mes atrodome atsakingi ir patikimi partneriai kitų NATO šalių atžvilgiu?
Lietuvai tapus NATO nare krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė didžiausią dėmesį buvo sutelkusi tarptautinių NATO įsipareigojimų vykdymui – užsienio karinėms misijoms. Kita, labai svarbi šalies gynybos dalis, nacionaliniai kariniai pajėgumai savo kraštui ginti, buvo beveik nevystomi. Jeigu, KAS finansavimas liks neproporcingai sumažintas, nebus galimybių ne tik stiprinti nacionalinius pajėgumus, bet tinkamai atlikti ir tarptautines užduotis. Tokiu atveju, LR Seimui reikės pateikti svarstyti ženkliai sumažintą KAS ribinių skaičių įstatymą, nes sumažėjus bendram sistemos biudžetui, išlaidos personalo išlaikymui pažeidžia leistiną biudžeto vidaus paskirstymo ribą. Tuo pačiu, turės mažėti ir kažkurios funkcijos, nes neužteks nei žmoniškųjų, nei finansinių resursų joms vykdyti.
Kalbant apie užsienio šalių gynybos biudžetų mažinimą, labai gaila, kad pamirštamas esminis skirtumas tarp NATO šalių senbuvių ir naujųjų NATO narių. Senosios NATO šalys savo gynybos sistemas pertvarko toldamos nuo „šaltojo karo“ strategijos, kuri reikalavo labai didelių karinių išteklių. Lietuva, kaip ir kitos posovietinės valstybės, savo gynybinius pajėgumus tik pradėjo kurti, todėl apie jokį mažinimą mums neįmanoma kalbėti, jei norime turėti tokias karines pajėgas, kurios būtų pajėgios kartu su NATO šalių parama ginti savo kraštą.
Labai pavojinga šalies gynybos srityje įsivelti į „propagandinį žaidimą“, kuris gali suklaidinti visuomenę. Stojant į NATO mūsų valstybė politiškai buvo įsipareigojusi šalies gynybos reikmėms skirti 2 proc. nuo BVP. Apie tai buvo nuolatos kalbama, tai buvo žadama, tačiau taip niekada nebuvo. Lietuva per šešerius NATO narystės metus neskyrė 2 proc. nuo BVP. Vis dėlto dalis visuomenės nesigilindama į šį klausimą galėjo susikurti vaizdą, kad krašto apsauga yra pakankamai finansuojama.
Lietuva tarp NATO šalių pagal gynybos finansavimo rodiklius yra antra nuo galo tarp 28 valstybių. Stojant į NATO Lietuva buvo trijų Baltijos šalių lyderė, tačiau per tuos šešerius metus ji liko paskutinė: Latvija gynybai 2009 m. skyrė 1,2 proc. nuo BVP, o Estija – 1,9 proc. nuo BVP. Svarbu atkreipti dėmesį, kad per tą patį laikotarpį nė viena Lietuvos kaimyninė šalis, ne NATO narė, savo karinio potencialo stiprinimo nesumažino.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė
