Šimtadienį švenčianti Vyriausybė krašto apsaugos sistemos plėtros atžvilgiu laikosi esminių principų: tęstinumo, pokyčių ir gynybos politikos subalansavimo. Krašto apsauga yra viena iš valstybės politikos sričių, kur veiklos tęstinumas yra būtinas. Todėl tiek gynybos reformos, tiek kariuomenės transformacijos procesai yra tęsiami. Kita vertus, siekiama reguliariai vertinti kariuomenės transformacijos eigą bei rezultatus ir esant poreikiui tikslinti transformacijos įgyvendinimo planus.
Narystė NATO suteikia Lietuvai patikimas kolektyvinės gynybos garantijas, tačiau neatpalaiduoja nuo atsakomybės savarankiškai ir bendradarbiaujant su sąjungininkėmis rengtis krašto gynybai. Todėl vienas prioritetų – siekti deramo balanso tarp Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo ir krašto gynybai reikalingų pajėgumų stiprinimo.
Vadovaudamasi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, krašto apsaugos ministrė rasa Juknevičienė savo veikloje aukščiausiu prioritetu laiko nacionalinio saugumo stiprinimą. Tad plėtojant krašto apsaugos sistemą, nuosekliai vadovaujamasi šiomis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis: Lietuvos gynimas yra visuotinis ir besąlyginis, kraštas ginasi savo teritorijoje ir priešinasi tiek savarankiškai, tiek kartu su sąjungininkų pajėgomis, valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, rengdama gynybai kariuomenę ir jos mobilizacinį rezervą.
Lietuvos narystės NATO sąlygomis Lietuvos gynybos politika toliau grindžiama nuostata, kad
– tik pasirengusi ir pasiryžusi užpuolimo atveju gintis šalis gali atgrasyti potencialų užpuoliką;
– NATO kolektyvinės gynybos galia atgrasymo veiksnį sustiprina iki garantuoto saugumo lygio, tačiau neatpalaiduoja Lietuvos ir jos piliečių nuo būtinumo investuoti pastangų ir išteklių į savo pačios ir bendrą Aljanso saugumą.
Krašto apsaugos ministrė apgailestauja, kad finansavimo sunkumai lėtina visų krašto apsaugos planų įgyvendinimą, todėl tenka laikytis principo – išgyventi krizės laikotarpiu vykdant pagrindinius tarptautinius karinius įsipareigojimus ir konceptualiai pasirengti Vyriausybės programos vykdymui pagerėjus ekonominei situacijai Lietuvoje.
Pagrindiniai veiklos akcentai
Patvirtintas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas 2008–2012 m. ir Krašto apsaugos ministerijos strateginis veiklos planas 2009 m.
Stiprinant partnerystės santykius su NATO įvyko ministrės Rasos Juknevičienės darbo vizitas į Briuselį susitikti su NATO sekretoriumi Jaapu de Hoopu Schefferiu.
Palaikant draugiškus transatlantinius ryšius buvo organizuotas ministrės vizitas į JAV susitikti su Gynybos sekretoriumi Robertu Gatesu.
Pasiruošiant balandžio mėnesį vyksiančiam NATO šalių gynybos ministrų susitikimui Briuselyje, ministrė dalyvavo neformaliame NATO gynybos ministrų susitikime Krokuvoje.
Plėtojant geros kaimynystės santykius su Lenkija įvyko oficialus vizitas į Varšuvą susitikti su Lenkijos Seimo pirmininku ir gynybos ministru.
Susipažinta su Karo akademijos, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, Jungtinio štabo, Specialiųjų operacijų pajėgų, Mokymo ir personalo valdybos veikla.
Tęsiama Kariuomenės profesionalizacija ypatingą dėmesį kreipiant į mobilizacijos sistemos efektyvinimą ir pradedant aktyviojo rezervo karių komplektavimo problemų analizę.
Siekiant įvertinti transformacijos procesą į NATO transformacijos štabą išsiųstas Lietuvos kariuomenės transformacijos aprašymas prašant pateikti vertinimus ir rekomendacijas (laukiama atsakymo).
Apsispręsta dėl veiklos prioritetų ekonominės krizės sąlygomis: tarptautinės operacijos, prieštankinės ir priešlėktuvinės gynybos vystymas, NATO indėlio į Lietuvos gynybą akcentavimas (oro policija), priimančiosios šalies pajėgumų kūrimas.
Laikantis skaidrumo bei efektyvumo principo tarptautinės operacijos Afganistane finansavimui ir logistikos organizavimui detaliai susipažinta su pastarųjų metų Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės pamainų aprūpinimu ir finansavimo procedūromis, sustabdytas bendradarbiavimas su nepatikimomis įmonėmis ir vienu Afganistano banku.
Siekiant sustiprinti įnašą į svarbiausią aljanso operaciją – ISAF Afganistane – mažinimo kryptimi peržiūrimas dalyvavimas KFOR tarptautinėje operacijoje Kosove.
Peržiūrėti ir išanalizuoti ilgalaikių įsigijimų susitarimai. Nuspręsta nevykdyti jokių naujų pirkimų, nuodugniai išanalizuota situacija dėl minų medžiotojų laivų įsigijimų: neturint galimybės netesėti pasirašytos sutarties surastas optimalaus mokėjimų grafiko variantas, kuris padės finansinius įsipareigojimus perkelti vėlesniam laikui.
Vykdoma Krašto apsaugos sistemos (KAS) valdymo reforma, kurios tikslas – sukurti veiksmingą KAS institucijų valdymo sistemą, kuri užtikrintų efektyvų sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo mechanizmą bei racionalų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, skirtų KAS valdymui, panaudojimą.
Siekiant užtikrinti piliečių aktyvesnį dalyvavimą užtikrinant valstybės nacionalinį saugumą baigtas rengti ir LR Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo naujos redakcijos projektas.
Parengtas kreipimasis į LR Konstitucinį teismą dėl privalomosios pradinės karinės tarnybos sustabdymo suderinamumo su LR Konstitucijos 139 straipsniu.
Aktyviai dalyvaujama LR Seimo priimtame projekte paskelbiant 2009 m. LLKS metais, minint LLKS Laisvės deklaracijos 60-metį. krašto apsaugos ministrės iniciatyva LR Seimas priėmė Deklaraciją dėl partizanų generolo Jono Žemaičio paskelbimo kovojančios Lietuvos prezidentu.
Būsimo 100 dienų laikotarpiu tikimasi patvirtinti krašto apsaugos ministro gaires 2010–2015 m. ir išlaikyti prioritetinėmis minėtas darbo kryptis.
Danguolė Bičkauskienė, krašto apsaugos ministrės patarėja viešiesiems ryšiams, 8 5 273 5520, 8 686 06 265.
A. Pliadžio (KAM) nuotr.
