2015–2016 metais baigiasi visų Lietuvos kariuomenės sraigtasparnių kalendorinis naudojimo resursas. Šiais orlaiviais vykdoma žmonių paieška ir gelbėjimas sausumoje ir jūroje, įvairių kariuomenės rūšių karių kovinis rengimas, užtikrinama NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse priimančiosios šalies parama.
2010 m. Vyriausybė buvo pavedusi Krašto apsaugos ministerijai išnagrinėti sraigtasparnių įsigijimo klausimą. Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabas parengė Lietuvos kariuomenės paieškos ir gelbėjimo pajėgumų įgyvendinimo planą, kuriame išanalizavo įvairias sraigtasparnių įsigijimo galimybes ir konstatavo, tam, kad būtų užtikrintas kariuomenės užduočių vykdymas, reikalinga įsigyti bent tris sraigtasparnius, kurių vienas apytikriai kainuoja 50 mln. litų.
Šiuo metu Ministro Pirmininko tarnybos iniciatyva taip pat yra svarstoma galimybė vieną kariuomenės vykdomų užduočių – paieškos ir gelbėjimo darbus – kaip ne „grynai“ karinę funkciją perduoti vykdyti Vidaus reikalų ministerijos pavaldžioms institucijoms.
„Krašto apsaugos ministerija norėtų šią problemą išspręsti taip, kad valstybei tai būtų kuo mažesnė finansinė našta ir nebūtų funkcijų dubliavimo“, – sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Ministrė pabrėžė, kad „sukurti naująją paieškos ir gelbėjimo sistemą, kuri pakeis dabar veikiančią, reikės kur kas daugiau resursų nei sraigtasparnių įsigijimas. Užtikrinti nuolatinį budėjimą aukštoje parengtyje – ypač daug resursų reikalaujanti užduotis. Šie kaštai „perėjus“ iš karinės į civilinę sistemą neišvengiamai išaugs arba teks taupyti ilginant įgulos reagavimo į nelaimės signalą laiką. Todėl svarstydami funkcijos perdavimą negalime apsiriboti vien tik sraigtasparnių įsigijimo kaštų skaičiavimais“.
Paieškos ir gelbėjimo funkcija kariuomenėje vykdoma beveik du dešimtmečius. Yra sukurta efektyviai veikianti sistema, investuota į infrastruktūrą, parengtas medicinos personalas, gelbėtojai. Paieškos ir gelbėjimo darbams pasirengusios ir budėjimą keisdamosi vykdo devynios įgulos. Budima dviejuose paieškos ir gelbėjimo postuose Nemirsetoje ir Kaune. Budima ištisą parą, septynias dienas per savaitę, 15 minučių trukmės parengtyje.
Lietuvos kariuomenės sraigtasparniai reikalingi ne tik paieškos ir gelbėjimo darbams vykdyti, todėl šios funkcijos perdavimas civilinėms institucijoms Karinių oro pajėgų sraigtasparnių parko atnaujinimo klausimo neišsprendžia. Perdavus šios funkcijos vykdymą, kariuomenė turės užtikrinti aukštą paieškos ir gelbėjimo parengties lygį (reagavimo laikas – 15 minučių), reikalingą užtikrinti oro policijos misiją. Sraigtasparniai taip pat reikalingi bendroms pratyboms su specialiųjų operacijų pajėgomis, sausumos pajėgomis, jų gali prireikti vykdyti operacijas. Taip pat būtina nuolat palaikyti aukštą pilotų ir kitų įgulos narių parengimo lygį. Visoms šioms funkcijoms kokybiškai atlikti reikalingi šeši sraigtasparniai, tačiau šiuo metu dėl ekonominės situacijos būtų galima išsiversti ir su trimis. Krašto apsaugos ministerija turėtų pirkti tris sraigtasparnius, nepriklausomai nuo to, kad juos įsigytų ir Vidaus reikalų ministerija, perimdama paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą. Vėlesniais metais būtina planuoti įsigyti likusius trūkstamus orlaivius.
Lietuvos karinės oro pajėgos iki šiol naudoja rusų gamybos sraigtasparnius MI8, kurių naudojimo resursas – 25 metų trukmės naudojimo kalendorinis resursas – baigiasi 2015–2016 m. Iš viso Karinės oro pajėgos turi dešimt sraigtasparnių, penki iš jų eksploatuojami. Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo atlikta studija konstatavo, kad atlikti kapitalinį orlaivių remontą ir prašyti gamintojo dar bent porai metų papildomai pratęsti jų naudojimo laiką yra neperspektyvu ir neekonomiška. Naujų sraigtasparnių įsigijimas, jų pagaminimas gali užtrukti dvejus trejus metus.
