Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, gegužės 19 d., 12 kilometrų visi norintieji keliavo Šimakaičių giria iki pagrindinio ir atsarginio gen. Jono Žemaičio-Vytauto bunkerių, vyriausiosios partizanų vadavietės, dar vadinamos „prezidentūra“, Jurbarko rajone.
Kartu su visais žygiavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad „šiandien švenčiama Visuomenės ir kariuomenės vienybė tęsiasi jau ilgus ilgus metus ir tebūna ji geriausias partizanų atminties įamžinimas“.
Žygeiviai prie vyriausiosios partizanų vadavietės – „prezidentūros“ minėjo Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines, kartu pagerbė visus Lietuvos partizanus. Čia aidėjo Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų atliekamos atminimo salvės, skambėjo partizanų dainos.
12 km žygio trasa driekėsi Lapgirių mišku iki Vidaujaitės upelio, Pavidaujo mišku iki buvusio atsarginio gen. Jono Žemaičio-Vytauto bunkerio, o nuo čia 1,2 km atstumu, kirtus Vidaujos upelį, Šimkaičių girios pradžioje buvo įrengtas pagrindinis gen. Jono Žemaičio-Vytauto bunkeris, vyriausioji partizanų vadavietė, dar vadinama „prezidentūra“.
Vilniuje taip pat vyko iškilmingi renginiai skirti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai – prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Simono Daukanto aikštėje iškilminga valstybės, istorinės, Europos Sąjungos ir NATO vėliavų keitimo ceremonija bei prie partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo padėtos gėlės.
Bičiuliams – svetingi, neprieteliams – šlapi ir klaidūs – tokie šio žygio dalyvius pasitikusio Lapgirių ir Pavidaujo miškai, Šimkaičių giria. Drėgni, sunkiai praeinami lapuočių miškai, bet rudenį dosnūs grybais ir riešutais, jie tapo antraisiais partizanų namais.
Šimkaičių girios bunkeris buvo paskutinis Jono Žemaičio – Vytauto prieglobstis. Čia partizanų vadas išbuvo nuo 1951 m. gruodžio mėn. iki 1953 m. gegužės 30 d., kuomet bunkeris buvo išduotas, o vadas suimtas įmetus į bunkerį migdomųjų dujų granatą.
Bunkeris vadinamas „prezidentūra“, nes pagal Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaraciją Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę Jonas Žemaitis – Vytautas turėjo eiti Lietuvos valstybės Prezidento pareigas iki tol, kol bus surengti visuotiniai demokratiški rinkimai. 2009 m. Seimas pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.
Paskutinis ketvirtojo Lietuvos Prezidento būstas buvo ankštas (2m x 3m x 1,8 m), nešildomas, įrengtas palei tuomet ėjusį miško keliuką. Kaip pasakoja ilgametis bunkerio prižiūrėtojas Antanas Puišys, iškastas žemes vyrai nešdavę apie tris kilometrus ir supildavę į patikimų ūkininkų laukus. Antano tėvo užduotis buvo kasdien porą kartų pravažiuoti tuo miško keliuku, kad dulkės nugultų ant bunkerio angą saugančios eglutės, o nereikalingi pėdsakai prapultų po vežimo ratais.
Atsarginis bunkeris buvo paruoštas visai netoli, už gero kilometro, šiuo metu toje vietoje pastatytas kryžius.
„Prezidentūrą“ Šimkaičių miške 1992 m. surado du patriotiškai nusiteikę Girdžių gyventojai –Vytautas Mačiulis ir Vytautas Lekutis, o 1995 m. bunkeris atkurtas ir prie jo pastatytas paminklinis akmuo. 2005 m. vadavietė paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Kasmet prie Prezidento generolo Jono Žemaičio-Vytauto vadavietės vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, gegužės mėnesį – tradicinis Jurbarko raj. Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos bendruomenės organizuojamas bėgimas, o rugpjūčio 23 d. minima Baltijos kelio ir Juodojo kaspino diena.
Daugiau nuotraukų KAM facebook paskyroje
Nuotraukų aut. Giedrė Maksimovicz ir Alfredas Pliadis (KAM)
