Spalio 3-4 d. vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje pagrindinis dėmesys buvo skirtas gynybą ir atgrasymą stiprinančioms priemonėms aptarti. Ministrams buvo pristatytas progresas įgyvendinant šių metų liepos mėnesį vykusio NATO valstybių vadovų sutikimo sprendimus.
„NATO turi būti pasirengusi žaibiškai reaguoti į bet kokias grėsmės Aljanso šalių saugumui. Kaliningrade Rusija yra sutelkusi karinius pajėgumus, galinčius blokuoti NATO pastiprinimą krizės atveju, todėl laikas yra esminis veiksnys Baltijos šalių gynyboje“, – akcentavo krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
Taip pat NATO gynybos ministrai aptarė progresą didinant gynybos išlaidas ir sutarė iki 2018 m. pabaigos parengti nacionalinius planus, įtvirtinančius šalių įsipareigojimus. R. Karoblis patvirtino, kad Lietuva 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai skirs jau šiais metais ir pristatė parlamentinių partijų susitarimą iki 2030 m. gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. „Be ilgalaikio gynybos finansavimo didinimo neįmanoma esminė gynybos pajėgumų plėtra, reikalinga visų mūsų saugumui“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Susitikime surengtas ir atskiras NATO ir Sakartvelo (Gruzija) gynybos ministrų susitikimas. Aljanso gynybos ministrai padėkojo Sakartvelo už aktyvų dalyvavimą NATO operacijose ir aptarė bendradarbiavimą stiprinant šios šalies gynybą. Lietuva pabrėžė, kad sėkmingai vykdomos gynybos reformos galiausiai turi atvesti Sakartvelo į NATO.
LR nuolatinės atstovybės prie NATO (1) ir NATO int. nuotraukos
