„Džiaugiuosi, kad daugėja žmonių, kurie rūpinasi savo krašto saugumu. Pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau klausimų, ypač iš jaunimo, apie tai, kaip jie galėtų prisidėti prie valstybės gynybos“, – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Pasak ministro, tuo domisi ne tik Lietuvoje esantys jaunuoliai, bet ir vyresnio amžiaus gyventojai, užsienyje gyvenantys lietuviai.
„Visais laikais valstybei buvo gyvybiškai svarbu turėti žmonių, kurie mokėtų ir galėtų ją ginti ginklu. Šiandien jaunuoliai – vaikinai ir merginos – tai gali išmokti savanoriškai dalyvaudami baziniuose kariniuose mokymuose, pasirinkdami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, tapdami kariais savanoriais arba šauliais“, – sakė ministras.
Pasak Juozo Oleko, visiems norintiems parodyti savo paramą taip pat suteikiama galimybė skirti iki 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio krašto apsaugai.
Prie krašto saugumo stiprinimo finansiškai gali prisidėti fiziniai ir juridiniai asmenys, skirdami tikslinę paramą Lietuvos kariuomenei, Krašto apsaugos ministerijai ar kitoms krašto apsaugos sistemos institucijoms. Paramos gavėjo prisiimami įsipareigojimai paramos teikėjui nurodomi sutartyje, kuria įforminamas paramos teikimas. Duomenys apie paramos skyrimą ir jos gavimą deklaruojami Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pasak karo istoriko Gintauto Surgailio, tokių solidarumo ir kariuomenės paramos akcijų buvo ir anksčiau.
Pavyzdžiui, tarpukariu buvo įkurtas Ginklų fondas, kuriam visi piliečiai galėjo pervesti pinigus ir taip pat prisidėti prie ginkluotės ir technikos kuriamai kariuomenei. Žmonės, įmonės, įvairios organizacijos galėdavo nupirkti ginklų ir įteikti juos pasirinktam Lietuvos kariuomenės padaliniui.
Patriotiškai nusiteikę ir savo krašto saugumui neabejingi Lietuvos jaunuoliai kviečiami atlikti tarnybą trijų mėnesių baziniuose kariniuose mokymuose. Tai savanoriški mokymai, jų metu įgyjamos pagrindinės karybos žinios.
Sėkmingai baigusieji šiuos mokymus įtraukiami į parengtojo rezervo karių sąrašus. Planuojama, jog šiais metais baziniuose kariniuose mokymuose galės dalyvauti 900 jaunuolių. Į šiuos mokymus kviečiami atvykti reikalavimus atitinkantys vaikinai ir merginos.
Taip pat galima rinktis kario savanorio tarnybą. Tarnaujantys Krašto apsaugos savanorių pajėgose kariai – savanoriai sudaro aktyvųjį Lietuvos kariuomenės rezervą ir į tarnybą, įvairius mokymus bei pratybas yra kviečiami 20-30 dienų per metus.
Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai kviečiami dalyvauti Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Juos baigusiems suteikiamas atsargos karininko laipsnį, jei taip pat yra įtraukiami į parengtojo rezervo sąrašus. Juose šiuo metu mokosi apie 230 studentų.
Jaunesni piliečiai nuo 11 metų gali stoti į Lietuvos šaulių sąjungą ir įgyti žinių apie krašto gynybą. Taip jie rengiasi profesionaliai karo tarnybai Lietuvos kariuomenėje arba, sulaukę pilnametystės, tampa koviniais šauliais.
Kario savanorio tarnyba, baziniai kariniai mokymai arba jaunesniųjų karininkų vadų kursai suteikia pagrindines karybos žinias, kurios būtinos prisijungiant prie reguliariosios kariuomenės visuotinės mobilizacijos atveju.
Daugiau informacijos – http://www.kam.lt/lt/veikla_576/paremk_krasto_apsauga.html
Nuotr. aut. – eil. Vilius Džiavečka
