Lapkričio 10 d. Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Švedijoje (Enšiopingo mieste) dalyvavo konsultacijose su kitąmet budėti Europos Sąjungos Šiaurės šalių kovinėje grupėje skirsiančių valstybių gynybos ministrais.
Konsultacijų metu buvo aptarti sprendimai dėl kovinės grupės panaudojimo priėmimo proceso, grupės aktyvavimo sąlygos ir galimi panaudojimo scenarijai. Gynybos ministrų konsultacijos yra vienas iš Šiaurės šalių kovinės grupės pasirengimo budėti etapų.
Nuo 2015 metų sausio 1 d. pirmą pusmetį budėsianti ES Šiaurės šalių kovinė grupė bus sudaryta iš Airijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų padalinių. Šiai grupei vadovaus Švedija, visą junginį sudarys apie 2,4 tūkst. karių.
Lietuva junginiui priskirs iš Birutės ulonų bataliono karių suformuotą apsaugos būrį ir pavienius karius į grupės štabą ir paramos vienetus – iš viso 44 Lietuvos karius.
Visi kovinei grupei priskirti kariai budėjimo metu tarnaus savo nuolatinėse dislokacijos vietose, savo šalyse, tačiau išlaikys labai aukštą parengtį ir jei būtų priimtas sprendimas siųsti grupę į operaciją, į nustatytą užduoties rajoną jie bus pasirengę išvykti per 5–10 dienų ir operacijos vietoje išsilaikyti nuo 30 iki 120 dienų.
ES kovinės grupės (angl. EU Battle Groups) – tai daugianacionalinės ES greitojo reagavimo pajėgos, skirtos greitai reaguoti į kylančias krizes. Panašiai kaip ir NATO greitojo reagavimo pajėgas, ES kovines grupes sudaro kariniai vienetai, kuriuos po pusmetį budėti pajėgose rotuodamos skiria šalys narės.
Nors sukurtos dar prieš dešimtmetį kaip viena iš ES reagavimo į krizes priemonių, ES kovinės grupės iki šiol dar nebuvo nepanaudotos. Lietuva aktyviai remia poziciją, kad tai būtina keisti, jei ES siekia prisiimti didesnę atsakomybę tarptautinio saugumo srityje.
Lietuvos kariai ES kovinėje grupėje po pusmetį budėjo 2010, 2011 ir 2013 metais.
