Atsižvelgiant į tai, kad spalio mėnesis yra paskelbtas Europos kibernetinio saugumo mėnesiu, šių metų spalio 31 d. Krašto apsaugos ministerijoje vyko seminaras, skirtas pramoninių procesų valdymo sistemų kibernetiniam saugumui.
Renginyje savo įžvalgomis pasidalino valstybės institucijų, atsakingų už kibernetinį saugumą, specialistai, privačiojo sektoriaus atstovai, diegiantys ir (ar) valdantys pramoninių procesų valdymo sistemas. Renginyje dalyvavo suinteresuotų valstybės institucijų, įmonių ir privataus sektoriaus atstovai.
Renginį atidarė ir sveikinimo žodį tarė KAM kancleris Tomas Gražiūnas. KAM kancleris taip pat trumpai pristatė galimas ministerijos organizacines pertvarkas, susijusias su svarstomu Kibernetinio saugumo įstatymo projektu, bei palinkėjo susirinkusiems dalyviams turiningo renginio ir geros diskusijos.
Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas dr. Rytis Rainys savo pranešime trumpai pristatė apie globalias kibernetines grėsmes ir kibernetinių incidentų mastą Lietuvoje. Taip pat pasakojo apie vykdomą Lietuvos interneto tinklo infrastruktūros stebėseną bei kuo galėtų padėti pramoninių procesų valdymo sistemų valdytojams kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje.
Bendromis įžvalgomis apie kibernetinio saugumo užtikrinimą ypatingos svarbos infrastruktūroje savo pranešime pasidalino Krašto apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas Vytautas Butrimas. Pranešėjas taip pat trumpai apžvelgė keletą įsimintinų incidentų ypatingos svarbos infrastruktūroje, kurie įvyko dėl kibernetinių atakų, bei ko vertėtų iš to pasimokyti.
Eugenijus Varnelis, dirbantis „Lietuvos energijos gamyba“, AB, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės filiale ir kiekvieną dieną susiduriantis su pramoninių procesų valdymo sistemomis, trumpai, iš praktinės pusės, pristatė veiklą, problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria, siekdami užtikrinti kibernetinį saugumą pramoninių procesų valdymo sistemose.
Paskutinius pristatymus renginio metu pateikė įmonių, diegiančių pramoninių procesų valdymo sistemas, (UAB „Fima“ ir UAB „Bluebridge“) atstovai. Abu pranešėjai akcentavo su kokiomis problemomis susiduria diegdami ar administruodami pramoninių procesų valdymo sistemas ir stengėsi parodyti, kad šiais informacinių ir ryšių technologijų laikais, yra nuolatinė, didelė grėsmė pramoninių procesų valdymo sistemoms ir jų tinkamam veikimui.
Diskusijos metu renginio dalyviai pasidalino nuomonėmis dėl Kibernetinio saugumo įstatymo projekto, kaip jis turėtų ir bus įgyvendinamas. Taip pat buvo akcentuojama, kad tiek įgyvendinant minėtą įstatymą, tiek užtikrinant kibernetinį saugumą bus bendradarbiaujama ne tik tarp valstybės institucijų ir pramoninių procesų valdymo valdytojų, bet ir pramoninių procesų valdymo sistemų įrangą kuriančių ir (ar) diegiančių įmonių atstovais.
Kibernetinio saugumo įstatymo projektas šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos Seime. Projektui pritarus Krašto apsaugos ministerija taps atsakinga už kibernetinio saugumo politikos formavimą, kontroliavimą ir jos įgyvendinimo koordinavimą. O Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kurio funkcijas vykdys įstaiga prie Krašto apsaugos ministerijos, vykdys valstybės informacinių išteklių ir ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų kibernetinių incidentų valdymo padalinio veiklą.
