Krašto apsaugos ministerija imasi lyderystės telkdama gynybos pramonę į klasterius strategiškai svarbiose srityse: amunicijos ir sprogmenų, dronų bei kritinės karinės technikos gamybos ir remonto sektoriuose, taip stiprinant nacionalinius gynybinius pajėgumus ir gynybos pramonės savarankiškumą.
Ši iniciatyva užtikrins Lietuvoje veikiančią ir integruotą sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų tiekimo grandinę, leidžiančią savarankiškai aprūpinti Lietuvos kariuomenę ir sąjungininkus kritine amunicija, minomis bei kitais sprogmenimis. Taip pat bus plėtojami dronų bei kritinės ginkluotės palaikymo ir aptarnavimo pajėgumai, stiprinant nacionalinius gynybinius pajėgumus ir užtikrinant operatyvią paramą karo atveju. Be to, tai skatins valstybės ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą, didinant gynybos pramonės savarankiškumą ir atsparumą.
Sunkiosios technikos gamybos ir techninio aptarnavimo klasteris planuojamas Jonavoje. Tuo tarpu dronų klasterių plėtra apims žvalgybinius, skraidančių sprogmenų bei ilgo nuotolio dronus, taip sustiprinant Lietuvos inovacinį potencialą ir gynybos pramonės konkurencingumą.
Lietuvos gynybos pramonės plėtra ir pramoninio bendradarbiavimo skatinimas yra strateginiai Krašto apsaugos ministerijos prioritetai, apimantys visapusišką pasirengimą Lietuvos gynybai.Šiandien vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje Krašto apsaugos ministerija pristatė strategines kryptis, skirtas gynybos ir saugumo pramonės plėtrai.
„Gyvybiškai svarbių gynybos pramonės sričių klasterių plėtra Lietuvoje yra strategiškai svarbi tiek šalies saugumo, tiek ekonomikos, inovacijų ir tarptautinio bendradarbiavimo atžvilgiu. Lietuva susiduria su didėjančiais gynybos iššūkiais, todėl vietinės pramonės stiprinimas tampa būtinas. Gamybos pramonės plėtra Lietuvoje padės mums užtikrinti greitesnį reagavimą į galimas grėsmes, sumažins logistikos ir tiekimo grandinių rizikas. Be to, gamybos plėtra užtikrins ir ekonomikos plėtrą, leis sukurti papildomas darbo vietas, leis Lietuvai plėtoti strategines partnerystes bei vystyti inovacijas. Tai gali tapti dar viena Lietuvos proveržio ir lyderystės ES kryptimi“, – teigė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Ministrės teigimu, tikimasi, kad įgyvendinus pramonės plėtros priemones bus sukurtas biurokratiją mažinantis „Žaliasis koridorius“ gynybos pramonei, atsiras ir gynybos pramonės plėtrai palankus ekosistemos teisinis reguliavimas. Taip pat bus sukurtos finansavimo galimybės startuoliams ir brandžioms įmonėms, skatinant gamybos plėtrą, bei investuojama į technologijų vystymą ir valstybės užsakymų plėtrą bei eksportą.
Tikimasi pritraukti ir investicijas iš tarptautinių gynybos pramonės įmonių. Dėl šios priežasties nuolat susitinkama su didžiosiomis gynybos pramonės įmonėmis. Svarbūs susitikimai numatyti ir Krašto apsaugos ministrės darbotvarkėje Miuncheno saugumo forumo bei kovo mėnesį vyksiančio vizito JAV metu. Diskusijos apie tai planuojamos ir NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje šią savaitę.
Ne mažiau svarbus ir pramoninio bendradarbiavimo plėtojimas. Toks bendradarbiavimas leistų užtikrinti, kad užsienio gamintojai dalį pirkimo sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdytų Lietuvoje, pavyzdžiui gamybos, surinkimo, ar aptarnavimo srityse. Tai sudarytų papildomas galimybes Lietuvos įmonėms dalyvauti kariuomenės pirkimuose ir prisidėti prie gynybos sektoriaus augimo. Tikimasi, kad pramoninis bendradarbiavimas atvers naujas galimybes verslui, mokslo įstaigoms ir užsienio partneriams.
Pramoninio bendradarbiavimo plėtra padės sustiprinti ne tik Lietuvos gynybos pajėgumus, bet ir verslo pozicijas sparčiai augančioje tarptautinėje gynybos rinkoje. Be to, tai turės ir reikšmingą ekonominį poveikį, pavyzdžiui, paskatins darbo vietų kūrimą, regionų plėtrą ir Lietuvos verslo integraciją į tarptautines gynybos tiekimo grandines.
