Pokalbis su Pajėgumų plėtros ir planavimo departamento Transformacijos skyriaus viršininku, darbo grupės vadovu plk. ltn. Vaidu Bernotu apie Karo prievolės administravimo tarnybos (KPAT) reformą, remiantis KPAT darbuotojų pateiktais klausimais.
Reformuojant krašto apsaugos sistemą siekiama optimizuoti valdymo sistemą, užtikrinti racionalų finansinių išteklių panaudojimą, atsisakyti perteklinių funkcijų. Kaip tai konkrečiai atsispindės reformuojant KPAT?
Karo prievolės administravimo tarnyba buvo palyginti nedidelė visos krašto apsaugos sistemos (KAS) dalis, tačiau per daugelį metų jos struktūra kito. Karo prievolės įstatymo reglamentavimas tapo sudėtingas ir komplikuotas, užkraunantis daugybę prievolių piliečiams, institucijoms, savivaldybėms ir įmonėms. Visa tai bus iš esmės keičiama. Rengiama nauja karo prievolės įstatymo redakcija, kiek įmanoma bus atsisakoma visų neracionalių prievolių. Reformos pagrindinis tikslas yra ne atsisakyti kuo daugiau KPAT darbuotojų, bet siekti, kad sistema būtų efektyvesnė ir paprastesnė, visų pirma ne mums patiems, o visiems Lietuvos piliečiams. Karo prievolės administravimas yra viena iš nedaugelio krašto apsaugos sistemos funkcijų, atliekamų tiesiogiai bendraujant su didele Lietuvos visuomenės dalimi, todėl turime pasistengti, kad šis sąveikavimas sukeltų kuo mažiau nepatogumų piliečiams tiek prievolių, tiek sąnaudų prasme, kad kartu būtų efektyviai užtikrintas karo prievolės administravimas, t.y. karo prievolininkui administravimas neturi sukelti nepatogumų, neaiškumų ir atimti daug laiko, o prireikus jis turi būti pašauktas atlikti savo pareigą.
Tai reiškia, kad bus mažiau įvairių procedūrų?
Taip. Mažai prasmės yra registruoti, kaupti pažymas ir pan. Pavyzdžiui, pilietis pristato pažymą, po to 10 metų jokių pažymų nebereikalaujama, per tą laiką situacija keičiasi. Sekti pokyčius, tikrinti visus duomenis – neįmanoma. Be to, ir nereikia. Net ir šalyse, kur tam skirta sistema yra išvystyta, tokių tikslų niekas nepasiekia. Reikia apie žmones turėti tiek informacijos, kiek jos reikia, efektyviai ją panaudoti, kai konkretus žmogus bus reikalingas šalies gynybai.
Kokios buvo KPAT pagrindinės veiklos kryptys, kokie prioritetai? Kaip bus po reformos?
Funkcijos iš esmės liks tos pačios: karo prievolės administravimas, kariuomenės komplektavimas, pažymų tarnavusiems išdavimas. Gerokai keisis šių funkcijų vykdymo procesai. Pavyzdžiui, karo prievolės administravimo procesas. Ar prieš reformą, ar po jos – vis tiek Lietuvoje yra daugiau nei milijonas karo prievolininkų. Bet kuriuo atveju turime vykdyti jų apskaitą, tačiau keisis informacijos gavimo ir jos naudojimo būdai. Dabar visos Lietuvos visų nuosavybės formų įmonės kas ketvirtį Karo prievolės administravimo tarnybai teikia duomenis apie visus dirbančius karo prievolininkus. Tai yra neefektyvus ir resursus švaistantis būdas. „Sodra" turi visą aktualią informaciją apie visus Lietuvoje dirbančius žmones, duomenys atnaujinami ne kas ketvirtį, o kiekvieną dieną. Tą informaciją prireikus mes gausime. Sutartis su „Sodra" yra keičiama, šiuo metu vyksta jos derinimo procesas. Visa reikalinga informacija bus gaunama ne raštu, ne paštu, bet iš „Sodros" informacinės sistemos į KPAT informacinę sistemą. Žmogaus darbo, pristatant informaciją, nebereikės – KPAT darbuotojas, administruojantis karo prievolę, ryte matys aktualius duomenis savo kompiuteryje, kuriuos turi „Sodra". Tikslesnės informacijos šiuo metu mūsų valstybėje neturi niekas.
Kitų funkcijų laukia panašus likimas.
Kodėl planuojamas toks drastiškas KPAT reorganizavimas, kai naujas Karo prievolės įstatymo projektas dar neparengtas ir nežinomos darbų apimtys, o šiuo metu galiojantis Karo prievolės įstatymas reikalauja, kad kiekvienas karo prievolininkas turėtų dokumentus, patvirtinančius jo įsirašymą į karinę įskaitą? KPAT darbuotojų teigimu, rajonuose panaikinus teritorinius skyrius, to padaryti būtų neįmanoma.
Darbas vyksta paraleliai, kaip minėjau, nauja įstatymo redakcija yra rengiama, pagrindiniams pakeitimams Gynybos resursų taryba pritarė dar spalio pabaigoje. Karo prievolės įstatymo koncepcija (dokumentas, kuriame aprašyta, kaip viskas turėtų veikti) jau baigta rengti ir yra tikslinama teisininkų. Čia susiduriame su vištos ir kiaušinio dilema. Nuo ko pradėti – nuo įstatymo ar darbų? Taigi pradedame paraleliai nuo įstatymų bazės tikslinimo (supaprastinamo) ir konkrečių darbų. Analizė jau atlikta, Gynybos resursų tarybai jos rezultatai pristatyti ir svarbiausi sprendimai priimti.
Reforma vyks dviem etapais. Pirmas etapas faktiškai jau pradėtas – siekiama KPAT veiklos efektyvumo ir labiau išnaudojant informacines technologijas mažinama KPAT struktūra. Tai būtų buvę daroma bet kokiu atveju, net jei įstatymai nebūtų keičiami. Antrasis etapas prasidės, kai Seime bus priimti įstatymų pakeitimai. Negaliu prognozuoti, kada ir kokie konkrečiai pakeitimai bus, tačiau pagal juos bus užbaigta KPAT ir visos karo prievolės administravimo sistemos pertvarka.
Žodžio „drastiškas" šiame kontekste nevartočiau. Akivaizdu, kad per daugelį metų KPAT struktūra buvo išpūsta. Tai ir yra pagrindinė problema. Dėl to sistema ir jos darbuotojai patirs skaudžių pasekmių. Visada biurokratinis aparatas lengvai plečiasi, tačiau jam sunku mažėti. Kiekvienas piktinamės, kai prireikus kreipiamės į valstybės ar savivaldybės įstaigą, kuri, mūsų akimis, yra didžiulė, o ten susiduriame su biurokratišku reikalų tvarkymu. Be to, visa tai išlaiko mokesčių mokėtojai. Turime pasižiūrėti ir į save.
Poreikis pertvarkyti Karo prievolės administravimo sistemą buvo numatytas dar 2007 metų gegužę patvirtintoje KPAT pertvarkymo koncepcijoje. Tai, kas vyksta šiandien, nėra nei nauja, nei nelaukta. Tenka apgailestauti, kad permainos įvyks ekonominio sunkmečio sąlygomis ir pasekmės dabar yra vertinamos kitaip, nei po pertvarkos, kuri galėjo būti anksčiau. Deja laukti geresnių laikų nėra jokių galimybių.
Kaip bus su verbavimo funkcija?
Verbavimo, tiksliau tariant, personalo komplektavimo, kuris apima paiešką ir pritraukimą, atranką, priėmimą į karo tarnybą – funkcijas, kurias KPAT vykdys ir ateityje. Dėl šios funkcijos efektyvaus vykdymo ir išliks teritoriniai KPAT centrai. Karo prievolės administravimo funkcijai teritorinis išdėstymas neturi lemiamos reikšmės, nes efektyviai naudojant informacines sistemas, ją galima įgyvendinti tiesiog iš vieno centro. Tačiau komplektavimui teritoriniai skyriai ar centrai yra būtini, todėl jų tinklas Lietuvoje išliks, tiesa ne toks platus koks yra dabar – išliks tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kurie yra ir apskričių centrai.
Ateityje šis procesas priklausys nuo kariuomenės komplektavimo strategijos. Ar bus nuspręsta tiesiogiai bendrauti lankantis kiekvienoje mokykloje, asmeniškai bendraujant vos ne su kas antru Lietuvos žmogumi, ar pirmiausia teikdami informaciją pasitelksime masinio informavimo priemones, tada, kai atskiri asmenys parodys bent nedidelį susidomėjimą, bendrausime tiesiogiai su jais. Laikui bėgant komplektavimo strategija gali keistis, viskas priklausys nuo ekonominių sąlygų ir kariuomenės poreikio. Negalima atmesti galimybės, kad po penkerių, septynerių ar dešimties metų galbūt KPAT reikės 15 ar 20 papildomų etatų, kad būtų atliktas šis darbas, o gal tuo metu ši institucija dar mažės. Šiandien tokių etatų nereikia, o laikyti nepakankamai panaudojamą personalą jokia institucija neturėtų sau leisti. Lietuvoje mažinamos pensijos, o biurokratinis aparatas vis dar tebeklesti. Ar tai teisinga?
Kada ir kaip bus apibrėžtos karo meto struktūros? Juk nuo to priklausys tolimesnės PERVIS sistemos vystymas.
Karo meto struktūros bus apibrėžtos kartu su dabar rengiama rezervo koncepcija, tikslinamais gynybos planais. Šie dokumentai nurodys bendrą kariuomenės poreikį, kuris ir atsispindės bendroje kariuomenės struktūroje. Nesutinku, kad PERVIS sistemos vystymas priklausys nuo karo meto struktūrų. Sistemai nesvarbu, ar rezerve bus numatyta viena brigada, ar 15 brigadų, kiek bus įvesta šių duomenų, tiek ir tilps. Čia jau reikėtų žmogiškųjų išteklių, nes turėtų būti karo meto struktūriniai priskyrimai atsižvelgiant į nustatytus karo meto poreikius.
Kas laukia KPAT ateityje? Kokios funkcijos bus perduotos kitoms institucijoms, kaip ir kada tai vyks?
Kaip minėjau KPAT pertvarkymas vyks dviem etapais, dabar pradedamas pirmasis etapas, o antrąjį etapą galėsime pradėti tik Seimui priėmus Karo prievolės įstatymo pakeitimus. Numatyta, kad KPAT taps Personalo komplektavimo departamentu Mokymo ir personalo valdyboje. Taigi visas dabar KPAT vykdomas ūkines funkcijas (aprūpinimo, pirkimų, buhalterijos ir panašiai), kurios nėra tiesiogiai susijusios su karo prievolės ir komplektavimo funkcijomis, įgyvendinus antrąjį pertvarkymo etapą turi perimti Mokymo ir personalo valdyba. Pamažu tokių KPAT funkcijų bus atsisakoma jau pirmojo pertvarkymo etapo metu.
KPAT dabar priklauso 4 pastatai, bent 3 iš jų yra nereikalingi, nes pagal būsimas KPAT funkcijas jų panaudoti nenumatoma. Pastatai bus perduoti kitoms krašto apsaugos sistemos institucijoms, jei jų prireiks kitoms sistemos reikmėms. Jei ne, jie bus parduoti ar kitaip jų atsisakyta. Nuomojamų pastatų nuomos sutartys bus nutrauktos. Šiuo metu svarstoma palikti Karo prievolės administravimo tarnybai tik pastatą Vilniuje. Tačiau tokiu atveju jo priežiūrą perimtų Vilniaus įgulos aptarnavimo tarnyba.
Informacinių sistemų administravimas greičiausiai bus perduotas Ryšių ir informacinių sistemų tarnybai. Ši sritis ateityje bus išplėtota. Ankščiau jai skyrėme per mažai dėmesio ir investicijų. Šioje srityje esame atsilikę, ypač nuo privataus sektoriaus. Informacinių sistemų plėtra ir platesnis naujų technologijų taikymas ateityje leis sutaupyti nemažai žmonių rankų darbo. Tai daliai, kuri, tikėtina, kad bus perkelta iš Karo prievolės administravimo tarnybos į Ryšių ir informacinių sistemų tarnybą, matau plačias perspektyvas.
KPAT neliks ir teisininkų. Yra pakankamai teisinių institucijų ministerijoje ir kariuomenėje, todėl atskirose krašto apsaugos sistemos institucijose jų nereikės, teisinės paslaugos bus teikiamos iš centro.
KPAT šiuo metu atlieka dar vieną savitą funkciją – išduoda pažymas piliečiams, atlikusiems tarnybą sovietų kariuomenėje. Tokių pažymų reikia dėl pensijos. Diskutuotina, ar ši funkcija turi priklausyti krašto apsaugos sistemai. Tiesiog istoriškai susiklostė taip, kad mes ją vykdome. Kai sovietų kariuomenė išvyko iš Lietuvos, mums buvo palikta tik dalis karių kortelių. Taigi šita informacija nėra sisteminga ir patikima. Jei mes neturime kurio nors tarnavusiojo kortelės, tai nereiškia, kad jis tos tarnybos neatliko. Jei pilietis kreipiasi į mus, jei jo duomenis randame, pateikiame patvirtinimą. Paprastai žmonės prašo šios paslaugos, norėdami patvirtinti savo darbo stažą. Tokių pažymų išdavimo funkciją KPAT vykdys ir toliau, tiesiog jos netikslinga kam nors perduoti. Maždaug iki 2015 ar 2017 metų ji pati savaime nunyks, nes nebeliks tokių pažymų paklausos.
Pagal Tarnybos statutą kiekvienam kariui tenka 6 budėjimai per mėnesį. Kaip tiek mažai personalo, nenusižengdami minėtam statutui, atliks dienos tarnybą, vykdys tiesiogines funkcijas?
Budėjimai KPAT karo prievolės centruose yra nereikalingi. Jų bus apskritai atsisakyta.
Kokiu principu bus uždaromi teritoriniai skyriai, pavyzdžiui, kodėl numatomas palikti Teritorinis Telšių skyrius, jeigu Mažeikiuose gyventojų skaičius yra didesnis? Kodėl visuose teritoriniuose skyriuose planuojamas vienodas etatų skaičius, neatsižvelgiant į administruojamų karo prievolininkų skaičių? Kartais skyriuose administruojamų karo prievolininkų skaičius skiriasi iki 10 kartų.
Mes peržiūrėjome karo prievolininkų skaičių ir neteko matyti minėto 10 kartų skirtumo. Noriu dar kartą pabrėžti, kad taikant informacines technologijas, turint duomenis iš Gyventojų registro tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos, „Sodros" ir kitų institucijų, KPAT teritorinių skyrių išdėstymas karo prievolės administravimui neturi lemiamos reikšmės ir su gyventojų skaičiumi nesusijęs. Šis aspektas svarbus tik KPAT komplektavimo funkcijai. Jei žmogus gyvena Mažeikiuose, jis turbūt į Kauną nevažiuos, kad pasikalbėtų apie jo priėmimo į kariuomenę galimybes. Galbūt ir į Telšius jis nevažiuos, bet mobilioji komanda iš Telšių retsykiais į Mažeikius nuvažiuoti gali, taip pat su tokiu žmogumi galima susisiekti telefonu. Mažeikiai yra pasienyje, o iš Latvijos mes į Lietuvos kariuomenę verbuoti neketiname. Šiuo atveju Telšių geografinė padėtis yra palankesnė apskrities atžvilgiu.
Ar Būtinieji kariniai mokymai (BKM) ateityje taps privalomi? Jei taip būtų tai numatytas personalo skaičius fiziškai nepajėgtų pašaukti asmenis į BKM, ar numatyta kokia alternatyva?
Danijoje verbavimo biurą, kuris susideda iš 6 padalinių, veikiančių visoje šalies teritorijoje, sudaro 105 darbuotojai. Nuo 2000-ųjų kasmet į gynybos sistemą priimama apie 6200 naujų karių. Švedijoje gynybos komplektavimo organizaciją Pliktverket susidedančią iš 4 padalinių, veikiančių visoje šalies teritorijoje, sudaro 200 darbuotojų. Kasmet mediciniškai ji patikrina apie 40 tūkstančių jaunuolių, norinčių tarnauti kariuomenėje, be to, dirbti muitinės, policijos ir vidaus reikalų sistemose. Taigi ši organizacija, komplektuojant personalą, aptarnauja ne vien kariuomenę, bet ir daugelį kitų struktūrų. Jei pas mus būtų priimtas sprendimas būtinuosius karinius mokymus ateityje padaryti privalomais, nematau priežasčių, dėl kurių tarnyba, susidedanti iš maždaug 70 darbuotojų, negalėtų šios užduoties įveikti. Tačiau tam turi būti naudojami modernūs darbo metodai ir priemonės. Kadangi kalbame apie tai, kas būtų jeigu būtų, taigi darau prielaidą, kad visų 19-mečių piliečių nešauktumėme, tik dalį jų, o artimiausių 5 metų ekonominė perspektyva sufleruoja, kad tik nedidelę dalį. Todėl nebūtų prasmės tikrinti visų prievolininkų sveikatos, kaip tai buvo daroma iki šiol. Turbūt pašauktieji būtų atrinkti atsitiktine tvarka, kitaip tariant, loterijos principu, po to tik atrinktųjų sveikata būtų tikrinama, tik jiems atliekami visi kiti formalumai. Tokį modelį taiko ne viena užsienio valstybė. Neracionalu tikrinti visų sveikatą, žinant, kad gal būt tik 10 procentų iš jų reikės pašaukti. Tai tiesiog lėšų švaistymas. Kaip ir minėjau, kalbame apie tai, kas būtų jeigu būtų. Tokie variantai gali būti svarstomi tik pagerėjus ekonominei padėčiai šalyje, o dabar turime spręsti aktualias problemas.
Ar neįmanoma karo prievolės centrų teritorinių skyrių mažinti palaipsniui, t.y. KPAT kariui išėjus į atsargą du teritorinius skyrius sujungti į vieną? Taip būtų galima teritorinių skyrių kiekį sumažinti iki reikiamo skaičiaus.
Per kokį laiką tai būtų galima padaryti? Jūsų klausimo siūlomu metodu mažinant palaipsniui KPAT, pertvarka užtruktų keletą metų. Visą tą laiką turėtume išlaikyti aiškiai perteklinį personalą. Efektyvumo požiūriu tai nėra priimtina. Kai kurios KPAT karių sutartys galios dar labai ilgą laiką. Aišku, tai labai žmogiškas klausimas. Situacija nėra labai maloni. Ši KPAT problema paveldėta iš ankstesnių šios institucijos veiklos metų. Ar institucija auga tam, kad efektyviau vykdytų savo funkcijas, ar dėl kitokių savo tikslų? Laikui bėgant atsiranda įvairiausių smulkių funkcijų, kiekvienai jų reikia žmogiškųjų resursų, tos funkcijos įteisinamos įstatymu. Rezultatas – „suvelti" įstatymai, klampynė, kurioje niekas nebesusigaudo, didžiulis biurokratinis aparatas. O iš tikrųjų, pasirodo, kad žmonių reikia keturis kartus mažiau, paaiškėja, kad be reikalo tokia didelė tarnyba išaugo.
Kokiu būdu bus surenkami tikslūs duomenys apie karo prievolininkus, jei šiuo metu net Gyventojų registro tarnyboje nėra tikslių duomenų (keičiasi gyvenamoji vieta, išorinė ir vidinė migracija)?
Duomenų reikia surinkti tik tiek, kiek reikia surasti reikiamą žmogų. Rasti galima laišku į gyvenamąją vietą, jei ji nežinoma, galima rasti pagal darbovietę, yra ir kitų būdų. Kalbama apie tikslius duomenis. Tikslių duomenų apie pusę Lietuvos gyventojų turėti neįmanoma. Žinoma, jei turėtumėme priėjimą prie banko kortelių sistemos, žinotume kas, kur ir kada vakare nusipirko picą, bet ar mums to reikia? Galėtų būti priimtas įstatymas, kad kiekvienas karo prievolininkas privalo atnaujinti savo duomenis, jei jie pasikeičia. Už duomenų neatnaujinimą būtų baudžiamas įstatymo numatyta tvarka. Tačiau manyčiau, kad taip sulauktume visuomenės nepalankumo mums ir vis tiek neturėtumėme tikslių duomenų. „Sodros" ir Gyventojų registro tarnybos duomenų apie Lietuvos karo prievolininkus mums pakanka. Išsikeldami užduotį turėti absoliučiai tikslius duomenis, tiesiog iššvaistytumėme daugybę valstybės pinigų dėl abejotino tikslo.
„Koks karys nenori būti generolu ?" Užsitarnauti aukšti kariniai laipsniai, o dabar teigiama, kad turint tokius laipsnius Lietuvos kariuomenėje nėra tokių pareigybių. Kokia tokių karių ateitis?
Konkurencija karjeroje yra natūralus ir nuolatinis procesas. Su kiekvienu kario pasiektu aukštesniu kariniu laipsniu galimų pareigybių skaičius mažėja, todėl visi gauti aukštesniųjų ir aukščiausiųjų karinių laipsnių negali. Kariuomenėje, kaip ir visur kitur, situacija keičiasi (grėsmės, karinė doktrina, naujos technologijos). Tai lemia tiek kiekybinius, tiek kokybinius sistemos pokyčius ir personalo poreikį. Dabar yra rengiami kriterijai, kuriais bus vadovaujamasi vykdant atranką į pareigas naujoje KPAT struktūroje ir kituose krašto apsaugos sistemos vienetuose. Žinoma, bus tokių, kuriems pasiūlymų nebus.
Net ir nepasibaigus sutarčiai?
Deja galimi ir tokie atvejai.
Ar bus mokama pensija Lietuvos kariuomenėje ištarnavusiems daugiau nei 15 metų, bet atleistiems pagal etatų mažinimą nesuėjus pensiniam amžiui ir neištarnavusiems 20 metų?
Tai vienas skaudžiausių klausimų. Tokiu atveju kariuomenės pensija nepriklauso.
Koks likimas karių, kuriems sutartys galioja, tačiau jie jau turi 20 metų stažą? Ar bus nutraukiamos sutartys ir bus atleisti iš tarnybos be pensijos tie kariai, kuriems iki sutarties pabaigos liko 1-2 metai ir pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymą jie galėtų išeiti į pensiją pagal amžių?
Reikia prisiminti minėtus atrankos kriterijus, bus vykdoma atranka. Priklausomai nuo jos rezultatų karys tęs tarnybą KPAT arba kitur krašto apsaugos sistemoje. Jei nei vienas, nei kitas variantas nebus pasiūlyti, karys pateks į laikinąjį profesinės tarnybos rezervą. Rezerve galima išbūti 2 mėnesius, per tą laiką bus mokamas atlyginimas. Jei esant rezerve kur nors atsilaisvins vieta, o rezerve esančio kario išsilavinimas ir patirtis atitiks tos pareigybės reikalavimus, jis ten ir bus pervestas. Jei per 2 mėnesius tinkamų pareigų neatsirastų, karys gaus išeitinę pašalpą ir jo tarnyba kariuomenėje nutrūks. 20 metų stažas kariuomenėje pensiją garantuoja.
Kokia preliminari atleidimo lapelių įteikimo data civiliams? Kas vykdys jų funkcijas (buhalterija ir kitos)? Kas tvarkys dokumentaciją, archyvus, jei naikinamas raštvedžio etatas?
Centre administracija išliks, išliks ir raštvedžiai, o kitur jų nebereikės. Visur kitur KPAT administracijos labai sumažės.
Nauja KPAT struktūra įsigalios balandžio mėnesį, taigi atleidimo lapeliai bus išdalyti ne vėliau, nei iki to laiko likus 4 mėnesiams.
KPAT buhalterija jau šiame etape perduos savo funkcijas Lietuvos kariuomenės Finansų apskaitos departamentui. Jei Finansų apskaitos departamente dėl padidėjusio darbo krūvio reikės papildomų darbuotojų, jie, žinoma, ateis iš dabartinio KPAT. Tačiau tai mažai tikėtina, nes KPAT apskaita neturėtų labai pakeisti Finansų departamento specialistų darbo apimčių. Panaši tendencija išliks ir reorganizuojant kitas KAS institucijas. Planuojama, kad pabaigus reorganizaciją visoje sistemoje liks tik 2 buhalterijos.
Kada darbuotojai bus supažindinti su darbo grupės parengtais tarnybos reorganizavimo planais? Kodėl darbo grupė, rengdama KPAT pertvarkymo planą, nerado laiko ar nematė reikalo susitikti su KPAT darbuotojais ir išklausyti jų siūlymų, nuomonių?
Buvome aplankę KPAT skyrius, tiesa ne visus. Mūsų darbo grupėje taip pat yra KPAT atstovai, taigi KPAT nuomonė buvo ir yra girdima.
Stengėmės atsižvelgti į darbuotojų interesus. Atranka ir jos kriterijai buvo sugalvoti ne tam, kad atleisti iš KPAT kuo daugiau žmonių, bet tam, kad kuo daugiau žmonių rastų normalią išeitį iš šios sudėtingos situacijos.
Nematant padėties iš šalies, emocijos gali nusverti racionalų požiūrį. Daug metų dirbant tą patį darbą yra sudėtinga įvertinti, kaip visą procesą organizuoti kitaip iš principo ir žymiai paprasčiau.
Su KPAT atstovais buvo diskutuojama. Pradėjome diskusijas nuo galimybės įvykdyti nežymius pakeitimus, bet priėjome prie esminių pokyčių. Teko pradėti beveik nuo „balto lapo". Kitaip mažai galimybių pakeisti institucijos funkcionavimo kokybę ir rizikuojama atlikti tik „šlifavimą".
Pažvelkime ne vien KPAT specialistų akimis, bet ir iš sistemos „išorės". Tarkim darbdavių, kurie susiduria su Karo prievolės įstatymo taikymu. Įvyksiantys pakeitimai palengvins jų gyvenimą. Kiekvieną ketvirtį jie KPAT turi pristatyti duomenis apie dirbančius jų įmonėse karo prievolininkus. Nepateikę šios informacijos jie yra baudžiami. 105 savivaldybių tarnautojai tikrina, kaip jų savivaldybių teritorijoje registruotos įmonės teikia tuos duomenis. Kam reikalinga visa ši varginanti našta, kai visus duomenis apie darbuotojus turi „Sodra" ir yra pasirengusi jais dalytis?
Reformos tikslas atlikti darbą efektyviau ir su mažesnėm sąnaudom. Deja norėdami šį tikslą pasiekti, turėsime sumokėti nemažą kainą. Tačiau laukti negalime. Jei norime, kad reforma būtų efektyvi, turime ją įgyvendinti greitai.
Funkcijų ir išteklių analizė ir siūlymai – papildoma informacija apie KPAT reformą
