Kokia Lietuvos kariuomenės ateitis?

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje pasibaigė dvi dienas trukusi tarptautinė konferencija, kurioje pirmą kartą Lietuvoje buvo aptartos perėjimo prie profesinės kariuomenės perspektyvos.
Gruodžio 5-6 d. Lietuvos karo akademijoje vyko tarptautinė konferencija „Naujosios grėsmės ir saugumas: profesionaliosios kariuomenės kūrimo dilema”.
Pagrindinis konferencijos pranešimų ir diskusijų objektas – Lietuvos kariuome-nės reformos klau-si-mas. Kokia kariuomenė naujoje saugumo aplinkoje labiau reikalinga Lietuvai – šauktinių, profesinė ar mišri?
Šiuo klausimu savo nuomonę išsakė LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, Vokietijos Bundesvero, Baltijos gynybos koledžo, NATO karininkai, visuomeninių organizacijų atstovai. Konferencijoje dalyvavo Lietuvoje akredituoti užsienio valstybių gynybos atašė, Lietuvos kariuomenės dalinių vadai.
Pagrindiniai diskusijų objektai buvo suformuluoti įžanginiame pranešime Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Algis Vaičeliūnas savo įžanginėje kalboje išskyrė Lietuvos kariuomenės reformos akcentus, dėl kurių diskutuojama jau ne vieneri metai.
Šiandien Lietuvoje yra mišri kariuomenė. Pagal LR Konstituciją piliečiai privalo atlikti privalomąją karo tarnybą įstatymo nustatyta tvarka.
Antra vertus, Lietuvoje yra dalis karių, kuriuos galima vadinti profesionalais. Lietuvai įgyvendinant pagrindinį saugumo ir gynybos politikos prioritetą tapti NATO nare buvo ir tebėra kuriamos nedidelės, profesionaliai parengtos, mobilios efektyvios ginkluotosios pajėgos, gebančias veikti drauge su NATO pajėgomis.Savo pranešime KA viršininkas svarbių klausimų, jeigu Lietuvoje būtų nutarta pereiti prie profesinės kariuomenės.
Kiek gali prireikti lėšų kuriant vien profesionalią kariuomenę ir iš kur mes jų paimsim? Ar profesionalams bus užtikrinti rinkoje konkurencingi atlyginimai? Ar jie bus aprūpinti naujausia ginkluote ir technika?
Kitas aspektas – suformavus kariuomenę iš profesinės karo tarnybos karių, sumažėja mobilizacinio rezervo galimybės.
Prelegentas pateikė ir konkrečių pasiūlymų, kaip geriau išnaudoti esamą kariuomenės personalą ir infrastruktūrą, teigdamas, kad ne visuose kariuomenės padaliniuose būtinai turi tarnauti profesinės tarnybos kariai.
Liberalų ir socialdemokratų nuomonės išsiskyrėDr. Algirdas Gricius, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, išdėstė liberalų poziciją, kurios esmė – šauktinių kariuomenė neturi ateities.
Liberalų nuomone, Lietuva turėtų sukurti mobilią profesionalią kariuomenę sekdama Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos bei kitų NATO valstybių pavyzdžiu.
LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas, pasiremdamas partijos programa, pateikė priešingą poziciją. Prelegentas teigė, kad kariuomenė neturi atitrūkti nuo visuomenės ir išreiškė nuomonę, kad šauktinių kariuomenė labiau atitinka jaunos demokratijos piliečių lūkesčius – solidarumą, visuomeninę atsakomybę už kiekvieną žmogų.
Reformuojant kariuomenę negalima neatsižvelgti į visuomenėje vykstančius procesusBaltijos gynybos koledžo Gynybos studijų instituto direktoriaus pavaduotojo Tomo Jermalavičiaus pranešime patekta analizė, kaip visuomeniniai, socialiniai ir politiniai veiksniai įtakoja kariuomenės plėtrą.
Jo nuomone, reformuojant kariuomenę, reikia atsižvelgti į daugelį faktorių – valstybės ir visuomenės santykį, visuomeninių vertybių kitimą, žmogaus motyvaciją tarnauti kariuomenėje. Tomo Jermalavičiaus nuomone, kai žmogus nejaučia grėsmės, sunku jį įtikinti pasirengti hipotetiniam grėsmių atrėmimui. Atsiranda selektyvi prievolė, kurianti socialinį neteisingumą.
NATO valstybių pozicija dėl profesinės kariuomenėsNATO Gynybos planavimo ir operacijų skyriaus vyresniojo specialisto Klaus Kleffner teigimu, Aljansas tikisi, kad Baltijos valstybės dalinsis su juo rizika, atsakomybe ir finansine našta. Labai svarbu, kad kariai būtų kokybiškai parengti tiek kolektyvinės gynybos, tiek taikos palaikymo operacijoms. Kiekvienas karys turi gebėti įgyvendinti misijos tikslus paskirtoje vietoje, naudotis įranga, išmanyti taktiką, mokėti anglų kalba formuluoti užduotis, suvokti operacijos specifiką, sugebėti dirbti su vietos gyventojais, todėl reikės dar daug mokytis.
J. E. Čekijos Respublikos ambasadorius Petr Voznica, kalbėdamas apie karinių pajėgų reformą Čekijoje ir profesinės kariuomenės kūrimą, pažymėjo, kad siekdamos prisidėti prie NATO pajėgų, Čekijos ginkluotosios pajėgos svarbiausiu tikslu laikė specializaciją. Tai reiškia, kad jie modernizavo tokias karines pajėgas, kurių NATO neturi – orientavosi į pasyvaus stebėjimo sistemas ir kt.
Bundesvero Sociologinių tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Paul Klein apibendrino, kokios diskusijos vyksta Vokietijoje dėl šauktinių kariuomenės. Prelegentas pacitavo vieną iš KFOR vadų: „Kariniu požiūriu trumpas tarnybos laikas neturi prasmės: jaunuoliai grįžta pusiau apmokyti. Tai nieko neduodantis pastangų, darbo ir pinigų švaistymas”.
Baltijos gynybos koledžo viršininkas brg. gen. Michael H. Clemmesen savo pranešime apie mažos valstybės pasirinkimą šiandieninėje aplinkoje kaip pavyzdį pateikė Danijos greitojo reagavimo brigadą. 20 proc. brigados sudaro reguliari kairuomenė, 80 proc. rezervistų ir 15 proc. apmokytų šauktinių.
Baltijos Gynybos koledžo Gynybos administravimo ir valdymo departamento direktorius plk. ltn. Andrew Parrot pateikė profesinės kariuomenės lyginamąją kaštų analizę. Jo teigimu, profesinės kariuomenės kūrimą reikia gerai apgalvoti. Reikia atsižvelgti į daugelį ekonominių faktorių.
Artimiausiu metu Lietuvos kariuomenė bus mišriTokią poziciją išsakė krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas, nurodydamas daugelį priežasčių. Viceministro teigimu, pasaulis dar neatsakė į daugelį klausimų. Kokia bus ES? Kokia NATO ateitis? Kokie bus NATO ir ES santykiai? Kokie bus JAV ir Europos santykiai? Ne mažiau svarbu ir pokyčiai šalies viduje. Ar bus išlaikytas 12 politinių partijų susitarimas, pasirašytas iki 2004 metų?Alina ŽebrauskaitėKęstučio Dijoko nuotraukojeDiskusijų momentas. Karo akademijos viršininkas plk. Algis Vaičeliūnas, krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas ir Bundesvero Sociologinių tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Paul Klein