Šiais metais Lietuva mini legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlanto vandenyną 80-ąias metines. Liepos 20–21 d. Kaune vyksiančiuose renginiuose dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, Karinių oro pajėgų orkestras, veiks Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda, visuomenei prisistatys Lietuvos kariuomenės mokykla, J. Vitkaus inžinerijos batalionas, Karinės oro pajėgos, skrydžiu pagerbs NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujantys Prancūzijos kariai su naikintuvais „Mirage F1 CR“.
Renginių programa:
Šeštadienis, liepos 20 d.
9.30 val. – Šv. Mišios Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.
11.00 val. – Lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno pagerbimo ceremonija Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
10.00–17.00 val. Aviacinės ir karinės technikos ekspozicija. S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas.
Lietuvos ir Latvijos bendrosios aviacijos lėktuvų paroda. Vytauto didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda, skirta S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti. Išminavimo roboto demonstravimas. Lietuvos kariuomenės mokyklos pristatymas visuomenei. Lietuvos kosmoso agentūros paroda, pirmojo lietuviško palydovo pristatymas. Karinių oro pajėgų orlaiviai, Valstybės sienos apsaugos aviacijos rinktinės sraigtasparniai.
13.00–14.30 val. Iškilmingas šventės atidarymas. S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, Kaunas.
Memorialinio akmens atidengimas. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių defilė programa. Istorinio lėktuvo „Lituanica“ pasirodymas.
14.30 Aviacijos šou. S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, Kaunas
Programa:
– Parašiutininkų šuoliai iš lėktuvo „An-2“;
– Akrobatinio lėktuvo „Su-26M“ programa;
– Akrobatinio lėktuvo „Jak-50“ skrydis;
– Lietuviškos aviacinės konstrukcijos „LAK-20“ sklandytuvo skrydis;
– Parasparnių slalomas su kaspinais;
– Lietuvos konstruktorių mėgėjų lėktuvų ir skraidyklių pasirodymas;
– Antikvarinių sklandytuvų „SPAC“ ir „Bergfalke“ skrydis;
– Ultralengvųjų lėktuvų „Ch-32 Bekas“ skrydis;
– Sraigtasparnio „Mi-8T“ gaisrų gesinimo darbų demonstracija;
– Lietuvos konstruktorių mėgėjų lėktuvų skrydis;
– Naikintuvų „Mirage F1 CR“ skrydis virš aerodromo;
– Radijo bangomis valdomų modelių akrobatiniai skrydžiai;
– Lėktuvų „JAK“ grupės parodomoji programa;
– Reaktyvinių lėktuvų „L-39C Baltic bees“ programa.
17.00 val. Koncertas. S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, Kaunas
18.00 val. – Asmenų, nusipelniusių Lietuvos aviacijai, apdovanojimų/pagerbimo ceremonija Kauno Rotušėje.
Minėjimo renginiai liepos 20 d. vyks Krokšlio kaimo bendruomenėje (Varėnos r.), lakūno Stepono Dariaus gimtinėje Dariškės kaime (Klaipėdos r.), kt. Lietuvos vietose.
Sekmadienis, liepos 21d.
18.00 val. – Gėlių padėjimo prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo ceremonija.
18.15 val. – koncertas „Perkūno sakmių žygis per Lietuvą“ prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo. Dalyvauja Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras.
***
Iki S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 1933-ųjų vasarą Atlanto vandenyną bandyta perskristi 73 kartus, tačiau tik apie 30 skrydžių buvo sėkmingi ir tik tris kartus pavyko be nutūpimo nuskristi daugiau kaip 6 tūkst. kilometrų.
Savo sumanymui įgyvendinti S. Darius ir S. Girėnas įsigijo šešiavietį 365 AJ lėktuvą „Bellanca Pacemaker CH-300” ir jį patobulino – pailgino sparnus, įmontavo galingesnį variklį, įrengė papildomus kuro ir tepalų bakus.
1933 m. liepos 15 d. 16 val. 24 min., nedideliu lėktuvu, pavadintu „Lituanica”, pakilę iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennett) aerodromo, lakūnai pasiryžo įveikti Atlantą ir be nutūpimo nuskristi iki Kauno. Deja, 1933 m. liepos 17 d., 0 val. 36 min., dabartinės Lenkijos žemėje, Myslibužo (buvęs Soldinas) apylinkėse, Pščelniko kaimo miške, amžinai nurimo perskridusių Atlantą ir didelę Europos dalį narsiųjų lakūnų širdys ir „Lituanicos” gausmas. Iki skrydžio pabaigos – Kauno aerodromo – tebuvo likę apie 650 kilometrų, maždaug trys skridimo valandos.
S. Dariaus ir S. Girėno skrydis numatytu maršrutu buvo tiksliausias. Pagal be nusileidimo nuskristą nuotolį – 6 411 kilometrų – tai buvo antras pasiekimas aviacijos istorijoje. „Lituanicos” skrydis trukęs tik 37 val. 11 min. spėjo išgarsinti pasaulyje Lietuvos vardą, įeiti į transatlantinių skrydžių istoriją ir kaip antras pagal nuskristą be nutūpimo nuotolį bei pirmas skrydis, atvėręs kelią pašto gabenimui lėktuvais.
Nuotraukos Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Laisvūno Vizbaro.
