Šią vasarą Lietuvos karo akademijos kariūnai, karininkai ir karo kapelionas stovyklavo kartu su jaunaisiais ateitininkais Berčiūnuose. Jaunųjų ateitininkų sąjunga dešimties dienų vasaros stovyklą jauniausiems savo nariams ir jų draugams rengia penkioliktus metus. Netoli Panevėžio, miške prie Nevėžio ir Sanžilės, įsikūrusi stovykla kasmet sukviečia šimtus vaikų iš visos Lietuvos. Vienoje pamainoje stovyklauja per 100 vaikų.
Juos prižiūrintys vadovai – Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai ir dėstytojai, savanoriai iš Belgijos ir Olandijos, katalikiškosios jaunimo organizacijos Chiro nariai. Tai – išsilavinę, talentingi jauni žmonės, laisvalaikį paskyrę vaikams, norintys su jais dalytis savo patirtimi ir išgyvenimais.
Šių metų stovyklos vadovais pirmą kartą dirbo karo akademijoje studijuojantys jaunuoliai. Stovyklos vadovai už savo triūsą negauna jokio atlygio, globoja ir moko vaikus, aukodami savo atostogas. Kariūnams jos itin brangios – kitaip negu kiti studentai Karo akademijos auklėtiniai atostogauja vos vieną mėnesį.
Į Jaunųjų ateitininkų sąjungos veiklą kariūnai įsitraukė šios sąjungos pirmininkės Rozvitos Vareikienės dėka, kuri jau nebe pirmi metai prižiūri ir puoselėja akademijos muziejų, rengia moksleivių ir akademijos svečių ekskursijas. Jos skatinami kariūnai savanoriai įsitraukė į Paramos vaikams centro organizuojamą programą „Big Brothers/Big Sisters”. Prieš vykdami į stovyklą kariūnai turėjo gerą progą pasitikrinti savo sugebėjimus dirbti su vaikais. Jie dalyvavo vadovų rengimo kursuose, taip pat keliuose Vilniaus krašto ateitininkų rengiamuose tradiciniuose renginiuose – Aušros Vartų ir Šv. Kazimiero savaitgaliuose, kurių metu kariūnai prižiūrėjo vaikus naktį, o kai kurie galėjo išbandyti save ir vadovų vaidmenyse. Jiems šis darbas patiko ir gandas apie jaunųjų ateitininkų veiklą plačiai pasklido Karo akademijoje. Tuomet visas būrys kariūnų kreipėsi į Rozvitą, prašydami priimti dirbti vasaros stovykloje Berčiūnuose”.
Norėdami sužinoti, ar kariūnai sėkmingai atliko jiems ne visai įprastus vadovaujančius vaidmenis, mes lankėmės stovykloje prieš pat sezono uždarymą – liepos 29 dieną.
IV kurso kariūnui Mindaugui Jakštui paskirtos atsakingos vadovaujančios pareigos. Jis yra stovyklos komendantas, budriai sekantis, kad vaikai laikytųsi drausmės, nepažeistų nustatytos vidaus tvarkos, laiku keltųsi ir gultųsi, su didžiuliu garsiakalbiu šaukiantis vaikus į visus renginius, stebintis, kad niekas nevėluotų. Ir kaip tikras vadas tai daro ne tik griežtai, bet ir labai žaismingai bei subtiliai. „Komendantas Mindaugas labai šaunus, tačiau kartais būna ir griežtas, pyksta kad nemiegame naktimis”, – sakė penkiolikmetis Jurgis Rimeikis iš Švedijos miestelio Klippan.
Ateitininkų stovyklavietėje yra savita tvarka ir drausmė, atitinkanti esminius šios katalikiškosios jaunimo organizacijos principus – visuomeniškumą, inteligentiškumą, šeimyniškumą, katalikiškumą ir tautiškumą. Tai reiškia, kad reikia laikytis dienotvarkės, lankyti paskaitėles ir kitus užsiėmimus, negalima išeiti iš stovyklavietės teritorijos, naudotis mobiliaisiais telefonais užsiėmimų metu. Berniukai ir mergaitės gyvena atskiruose nameliuose, jiems nedera vaikščioti vieniems pas kitus. Vaikams nelabai patinka tiek daug „negalima”, o ir pasiskųsti nelabai yra kam, kadangi tėveliai gali atvykti tik paskutiniąją dieną. Nors stovyklautojai kartais pagraudena dėl „sunkaus likimo”, tačiau dažnas jų stovykloje pasilieka antrą pamainą.
Kariūnai vaikus išmokė ypač tvarkingai pasikloti lovas, taisyklingai sulankstyti rytais stovykloje iškeliamą valstybinę vėliavą.
Kariūnai veda ir pilietiškumo pamokėles, kuriose per savo pačių patirties prizmę stengiasi kuo geriau reprezentuoti mūsų šalies ginkluotąsias pajėgas. Jaunuoliai pasakoja apie Lietuvos kariuomenę, aiškina vaikams, kodėl reikia gerbti vėliavą, kodėl giedama Tautiška giesmė, moko gerbti šalies įstatymus, supažindina vaikus su rikiuotės elementais ir kitais karinių statutų dalykais.
Kiekviena stovyklavimo diena turi savo prasmę ir tikslą padėti atskleisti pagrindinę temą „Mes norime pamatyti Jėzų”. Tautų dieną susipažįstama su tautų istorija, folkloru, Žalgirio mūšio, Knygnešių dienomis, nagrinėjama Lietuvos istorija, turistinio žygio metu, olimpiados dieną mokomasi drauge įveikti sunkumus ir padėti vieni kitiems, Dainų šventės dieną prisiliečiama prie chorinės muzikos ištakų, susikaupimo diena skirta analizuoti savo patirtį, išgyvenimus, stovyklos uždarymo metu išdrįstama pasigirti ir parodyti savo talentus.
Kalbinti vaikai pasakojo, kad bene labiausiai jiems įsiminė Knygnešių diena, ypač naktinis žaidimas, kada teko gabenti knygas per žandarų patruliuojamą sieną. Buvo visiškai tamsu, stovykloje nedegė nė viena šviesa. Nešini knygomis nedideli vaikų būreliai pagal tam tikrą planą turėjo apeiti 7 punktus ir pasiūlyti įsigyti „Katekizmą” ar „Aušrą”.
Mūsų atvykimo dieną turėjo „įvykti” Žalgirio mūšis. Dieną vaikai išklausė istorijos pamokėlę apie Žalgirio mūšį ir jo reikšmę, o vakare prasidėjo „tikras mūšis”. Dėl lietaus mūšis vyko salėje. Pergalę šventė lietuviai.
Ypatingą dėmesį kariūnai skiria patiems mažiausiems ir neįgaliems vaikams. Paskutinėje pamainoje jų buvo 4. Mažiausiąjį aštuonmetį Gabrielių kariūnas Mindaugas Jakštas iš visą dieną trukusio turistinio žygio į stovyklą parnešė kuprinėje. 12 km vaikai ėjo mišku, įveikdami įvairias kliūtis, patirdami nelengvų išbandymų, tikrindami savo jėgas išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Žygyje dalyvavo ir vaikai invalidų vežimėliuose. Jie užsispyrė ir savarankiškai nuvažiavo visą trasą, atsisakydami lipti į automobilį.
„Kariūnai yra nuostabūs vadovai. Vaikai juos įsimylėję dėl jų šilto ir be galo nuoširdaus bendravimo. Jų rūpesčio tikrai nepamirš neįgalūs vaikai iš Apuolės vaikų namų ir iš Šv. Jono bendruomenės”, – sakė stovyklos kapelionas kpt. Vytautas Langas.
II kurso kariūnas Tadas Berenis ne tik naktį iki ketvirtos valandos vaikšto aplink stovyklą, žiūri, kad nieko neatsitiktų, kad po teritoriją nevaikščiotų pašaliniai, bet dar padeda vadovams ir dieną. Kai po turistinio žygio sulūžo Apuolės globos namų auklėtinės Kristinos invalido vežimėlis, Tadas sunkiai vaikštančią mergaitę kasdieną nešiojo į valgyklą. Šiemetiniai Karo akademijos absolventai Aurelijus Kulikauskas ir Giedrius Jaugelavičius irgi dirba vadovais stovykloje. Jauniesiems leitenantams tai paskutinės atostogos prieš pradedant savo pirmąjį darbo rugpjūtį.
Keturiolikmetė Monika Kaunaitė iš Vilniaus sakė karininkų ir kariūnų vadovų darbu labai patenkinta: „leitenantas Giedrius Jaugelavičius išmokė mus visus šokti, pradėjome skirti karinius laipsnius, sužinojome, kaip reikia teisingai užsimaskuoti bei daug kitų įdomių karinių dalykų”.
„Su kariūnais bendrauti labai įdomu ir linksma. Sužinojau, kad Akademijoje mokytis gana sunku, nors manęs karinė sritis ir netraukia. Tik kažkaip keista, kad karo kapelionas tiek daug mokėsi visame pasaulyje, o kariauti vis tiek negali”, – sako trylikametis Pijus Jonušas iš Vilniaus.
Kalbėdami apie kariūnus vaikai, neslėpdami susižavėjimo, vis minėdavo jaunąjį Karo akademijos kapelioną kpt. Vytautą Langą. Pagyrimo žodžių negailėjo vienuolikmetė Agatė Gurskytė: „Kapelionas labai nuoširdžiai aukoja mišias. Daug įdomiau, negu paprastose mišiose, per kurias užmigti gali. Jo mišias visi supranta”.
„Darbas Berčiūnuose man buvo savotiškas iššūkis, kadangi net vaikas būdamas nė karto nebuvau stovykloje. Pirmą kartą dirbu su vaikais, man tai nauja patirtis. Labai įdomu ir mes puikiai su visais sutariam. Kiekvieną vakarą vaikai taip nuoširdžiai ruošiasi liturgijoms. Krikščioniškąsias tiesas stengiuosi perteikti prieinama kalba”, – sako kpt. V. Langas.
Penktadienį, liepos 30 dieną, baigėsi jaunųjų ateitininkų stovykla. Ketvirtadienį buvo nuleista vėliava, prie štabo į dėžutę vaikai metė atsisveikinimo laiškelius naujiesiems draugams.
Alina Žebrauskaitė
Nuotraukoje:
Karo akademijos kapelionas kpt. Vytautas Langas tarp jaunųjų ateitininkių.
