Gegužės 24–27 dienomis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko tarptautinis karinės strategijos seminaras, kuriame dalyvavo karininkai iš Armėnijos, Moldovos ir Azerbaidžano.
Seminaro tikslas – pristatyti bendrą požiūrį į karinės strategijos kūrimąsi ir vystymąsi, išanalizuoti karinės strategijos transformavimo galimybes į karinius planus, pasidalyti Lietuvos karinių pajėgų plėtros patirtimi, drauge aptarti karinių pajėgų reformą strateginiu, operaciniu ir taktiniu lygmenimis, padiskutuoti dėl mažųjų šalių strategijos ir jos kūrimo ypatumų dabartiniame pasaulyje.
Seminarui pranešimus parengė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorius dr. Vaidotas Urbelis, jo pavaduotojas Tomas Jarmalavičius, KAM Politikos mokslų katedros vedėjas prof. Gediminas Vitkus, CUBIC konsultantai ats. plk. ltn. Lelon W. Carroll, ats. gen. mjr. Alexander Burgin ir Gynybos štabo J5 kmdr. ltn. Renius Pleškys.
KAM Gynybos politikos ir planavimo departamento specialistai tokio seminaro programą rengia jau antrą kartą ir tradiciškai ji buvo sudaryta iš teorinės ir praktinės dalių. Teorinė dalis taip pat yra interaktyvi, stengiamasi, kad kiekvieną pranešimą lydėtų diskusijos. Antrąją dieną vykstama susipažinti su vienu iš Lietuvos kariuomenės dalinių. Šiemet užsienio karininkai lankėsi Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotajame pėstininkų batalione Alytuje. Bataliono S3 skyriaus viršininkas kpt. Aurelijus Alasauskas ir III kuopos vadas kpt. Ričardas Stakelis surengė išsamų bataliono pristatymą, kurio metu buvo akcentuojamas sėkmingas šio bataliono karių dalyvavimas tarptautinėse misijose. Svečiai labai domėjosi ir daug klausimų pateikė 1997 metais įkurto bendro Lietuvos-Lenkijos bataliono LITPOLBAT pristatymo metu. Šis batalionas tapo svarbus Lietuvai integruojantis į NATO.
Vėliau užsienio karininkai apžiūrėjo bataliono teritoriją, kareivines ir apsilankė unikaliame Krašto apsaugos savanorių pajėgų Alytaus rinktinės Lietuvos laisvės kovų muziejuje. Svečiai pasirašė garbės knygoje ir sakė likę sujaudinti šios turiningos ekskursijos. „Daug išsamiau susipažįstame su Lietuvos valstybe ir kariuomene, kai vartome jos istorijos puslapius. Buvo nepaprastai įdomu daugiau sužinoti apie sunkias rezistencines kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės 1944–1959 metais. Lietuvos partizanų pasipriešinimo intensyvumas, pasiaukojimas tikrai kelia nuostabą ir susižavėjimą, ypač kada realiai pamatai, kokius jie turėjo ginklus, ryšio priemones”, – sakė Armėnijos gynybos ministerijos taikos palaikymo bataliono karininkas kpt. Artiomas Gevorgyanas.
Alina Žebrauskaitė.
