Gegužės 10 dieną, šeštadienį, bus pradėtas sodinti Lietuvos kariuomenės 90-mečio ąžuolynas Pabaisko mūšio vietoje ties Pabaisko miesteliu (Ukmergės r.). Kartu bus minima ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, vyks tradicinių „Jūrinių mazgų” įteikimas ir konkurso „Šiuolaikinio kario portretas” laureatų apdovanojimas.
Renginys prasidės 10 val. Šv. mišiomis už Lietuvos kariuomenę Pabaisko bažnyčioje. Susirinkusiuosius ąžuolyno sodinimo vietoje pasitiks kariai su atkurtais XIV a. šarvais. Renginio pradžią ir pabaigą paskelbs istorinių pabūklų salvės. Kartu bus atidengta skulptoriaus Vaido Ramoškos specialiai kariuomenės ąžuolynui sukurta skulptūra.
Renginio metu grieš kapelos, į orą kils balandžiai ir aitvarai, išalkusieji bus vaišinami karšta arbata ir kareiviška koše.
Pabaisko mūšis:
1435 m. rugsėjo 1 d. įvykęs Pabaisko mūšis – didžiausias mūšis dabartinės Lietuvos teritorijoje. Amžininkų buvo prilyginamas Žalgirio mūšio pergalei. Pabaisko mūšio pergalė užbaigė beveik 200 metų trukusį Lietuvos karą su Livonijos ordinu. Kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė šio mūšio metu nukovė visą Livonijos ordino vadovybę.
Livonijos ordinas pasinaudojo kunigaikščio Švitrigailos kova už valdžią ir Pabaisko mūšio metu Švitrigailos pulkai kovojo ordino pusėje. Dažnai remiantis šiuo faktu buvo menkinama tarptautinė mūšio reikšmė prilyginat jį vidaus kovai.
Pabaisko miestelis iškilęs Pabaisko mūšio vietoje: 9 km į pietus nuo Ukmergės, 3 km į šiaurę nuo Žirnajų ežero. Mūšį laimėjęs Žygimantas mūšio vietoje 1436 m. pastatė bažnyčią ir dovanojo jai žemių. Apie bažnyčią besikurianti gyvenvietė gavo Pabaisko vardą (lenkų k. „Pobojowisko” – mūšio laukas). Bažnyčia buvo atstatoma 1544, 1664, 1762, 1768 metais.
Dabartinė, iš lauko akmenų sumūryta, bažnyčia pastatyta 1821-1836 m. pagal architekto J. Levuazje (Levoisier) projektą. Bažnyčia klacisistinė, stačiakampio plano, su bokšteliu. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro su puošniais vartais. Šventoriuje stovi originali mūrinė XIX a. varpinė. Pabaisko bažnyčioje yra išlikusi XVIII a. barokinė monstracija.
Konkursas „Šiuolaikinio kario portretas”
Trečius metus iš eilės Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga kvietė visus rašančiuosius ir besidominčius Lietuvos kariuomene dalyvauti konkurse „Šiuolaikinio kario portretas”.
Konkurse galėjo dalyvauti ne tik žurnalistai, publikavę straipsnius Lietuvos spaudoje, bet ir visi, specialiai šiam konkursui parašę darbus. Kartu buvo praplėsta konkurso tematika – buvo galima pateikti visus straipsnius, kurių tematika susijusi su Lietuvos kariuomene – šiais metais Lietuvos kariuomenė mini 90-ties metų atkūrimo sukaktį.
Darbus, atsižvelgdama į kūrybiškumą, originalumą, teksto kalbą, vertino Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Krašto apsaugos ministerijos atstovų komisija. Į komisiją Lietuvos žurnalistų sąjunga deleguoja tris atstovus, Krašto apsaugos ministerija – 2. Konkurso prizinis fondas – 4500 Lt.
Šiemetiniame konkurse dalyvavo aštuoniolika autorių su 25 publikacijomis. Komisijos nariai kone vieningai išrinko prizininkus. Geriausi konkursui pateikti darbai jau tradiciškai bus publikuojami atskiru leidiniu ir visi norintys renginio metu galės gauti šį leidinį nemokamai.
Daugiau informacijos apie konkursą
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas, „Jūrinių mazgų” įteikimas
Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną apdovanojami labiausiai ryšių su visuomene ir visuomenės informavimo srityje pasižymėję Lietuvos kariuomenės atstovai. Jiems įteikiami „Jūriniai mazgai”. Taip pat teikiami apdovanojimai ir už sėkmingiausius kariuomenės viešųjų ryšių projektus. Šiais metais pirmą kartą bus nominuoti ir vidinės komunikacijos projektai.
„Jūrinio mazgo apdovanojimas buvo įsteigtas prieš septynerius metus tuometinio kariuomenės vado iniciatyva, siekiant skatinti karius kurti teigiamą krašto apsaugos įvaizdį visuomenėje.
Kiekvienais metais Karinių jūrų pajėgų atstovai surezga vis kitokį jūrinį mazgą. Šiemet bus įteikiamas „Žvejo mazgas”, „Jūrinis mazgas” ir diplomas geriausiam kariuomenės atstovas spaudai.
Žvejo mazgas – skirtas dviems trosams ar virvėms surišti. Tokiu mazgu surišus trosai ar virvės neišyra net veikiant didelėms jėgoms.
Žvejo mazgai naudojami laivuose, kai reikia kelis trosų galus sujungti į vieną tvirtą trosą.
Jūrinis mazgas – tai geriausias mazgas, kai reikia greitai ir patikimai surišti „akį” virvės gale. Akis, net ir gavusi stiprų poveikį (traukimą), nesideformuoja ir neužsiveržia.
Virvė ar trosas su tokiu mazgu naudojama švartuojant laivą prie krantinės ar kito objekto. Laivui priplaukus prie krantinės jūrininkai meta į krantą ploną virvę su pririštu svoriu. Virvę su svoriu pagavęs žmogus traukia ją į save. Virvė būna pririšta prie troso su jūriniu mazgu – „akimi”. Kai asmuo krante parsitempia trosą, tą „akį” užmauna ant knechto (metalinio kablio krantinėje). Taip laivas pritraukiamas prie krantinės.
