Rugsėjo 16 d. Kapčiamiestyje (Lazdijų r.) bus minimos 1831 m. sukilimo dalyvės Emilijos Pliaterytės 200-osios gimimo metinės. Minėjime dalyvaus Karinių oro pajėgų orkestras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai.
Atsisiųsti leidinį apie grafaitę Pliaterytę.
E. Pliaterytė gimė garsių didikų grafų Pliaterių giminėje, kilusioje iš Vokietijos. Išsiskyrus tėvams, Pranciškui Ksaverui Broel-Pliateriui ir Anai fon Mol, mažoji Emilija kartu su motina apsigyvena giminių dvare Liksnoje, netoli Daugpilio. Čia būsimoji karžygė auga patriotiškai nusiteikusioje, demokratiškoje aplinkoje, mokosi mėgiamų istorijos ir matematikos disciplinų, išmoksta taikliai šaudyti, mikliai fechtuotis ir šauniai jodinėti, skaito ir žavisi Adomo Mickevičiaus poemų Gražina, Živile, bendrauja su valstiečių vaikais bei pati juos moko lenkų, prancūzų kalbų.
Pradėjus Lenkijoje ir Lietuvoje stiprėti nacionalinio išsivadavimo idėjoms ir bręsti sukilimo planams, Emilija įstoja į slaptą sukilimo rengimo organizaciją. Apie sprendimą prisijungti prie sukilimo organizavimo Emilija 1831 m. kovo 25 d. rašo taip: „liudiju šiuo raštu, kad mane prie šio žingsnio, šiandien padaryto, niekas nekalbino/…/. Vedė mane Tėvynės meilė. Be to, auklėjama vienišai ir gyvendama nuo vaikystės metų tąja mintimi, kad kada nors karan eisiu, priėmiau tai, kaip įkvėpimą, kadangi daugelį metų toji mintis, neįprasta jaunoms merginoms, mane lydėjo”.
Sukilimą Lietuvoje pradeda žemaičiai. 24-erių E. Pliaterytė aktyviai įsitraukia. 1831 m. kovo 29 d. ji kartu su pusbroliu Cezariu Dusetų bažnyčioje paskelbia sukilimo pradžią ir, vadovaudama būriui, drąsiai stoja į kovą. Balandžio 4 d., dalyvaujant E. Pliaterytės būriui, sukilėliai užima Zarasus, tačiau vėliau tenka trauktis. E. Pliaterytė išvyksta į Ukmergę, kur priimama į Konstantino Parčevskio sukilėlių dalinį, dar vėliau paskiriama vadovauti 25-ojo pėstininkų (1-ojo lietuvių) pulko I kuopai, suteikiamas kapitono laipsnis.
Mūšiuose Pliaterytė pasižymi sumaniu vadovavimu, karybos išmanymu. Ji dalyvauja Prastavonių kautynėse, pasižymi mūšyje ties Maišiagala, su savo kuopa dalyvauja Kauno gynime, atkakliame mūšyje dėl Šiaulių.
Silpstant sukilimui ir sukilėliams nusprendus trauktis link Prūsijos, Emilija su dalimi Lietuvos sukilėlių bando prasiveržti Varšuvon ir ten tęsti kovą. Pakeliui Emilija suserga, o pasiekusios žinios apie pralaimėtą sukilimą ją galutinai palaužia – nusilpęs organizmas nebepajėgia kovoti su liga. E. Pliaterytė miršta 1831 m. gruodžio mėn., palaidojama slapta svetima pavarde Kapčiamiesčio kapinėse.
Liko užrašyti jos žodžiai: „kiekviename mūšyje ieškojau mirties ir dėl įgimtos meilės, kurią jaučiu Lietuvai, ir dėl noro susijungti su savo motina”.
(tekstas parengtas pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus leidinį „1831 metų sukilimo didvyrė grafaitė Emilija Pliaterytė”. Vilnius, 2006 m.).
Pastaba žurnalistams. Minėjimo prie Emilijos Pliaterytės kapo Kapčiamiesčio miestelio senosiose kapinėse pradžia – 14.30 val.
